Lietuvių liaudies pedagogika - jaunosios kartos socializacijos fenomenas ( XIXa. antroji pusė - XXa. pradžia)

LTTyrimu nustatyta, kokią įtaką liaudies pedagogika darė vaikų ir jaunimo brandai bei jų įsitraukimui į visuomenės gyvenimą socializacijos procese Lietuvoje XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje. Skaitytojas monografijoje suras paprastų žmonių neformalaus ugdymo sistemą, kuri garantavo vaiko vystymąsi nuo kūdikystės ligi subrendimo tradicinėje lietuvių šeimoje ir liaudies pedagoginėje kultūroje. Darbe atskleista, kaip vaikai ir jaunimas, įsitraukdamas į veiklą ir bendravimą, natūraliomis gamtos ir tradicinės kultūrinės aplinkos sąlygomis, veikiamas papročių, tradicijų, tautosakos, šeimos ir kaimo bendruomenės santykių, tapo produktyviais visuomenės nariais. Darbe akcentuojami ir išskiriami ypač tie socializacijos veiksniai, kurie darė tiesioginę įtaką vaiko socialinei brandai : tai - tėvai, atlikę pavyzdžio ir tradicinių vertybių perdavimo, vaidmenį, religija kaip dvasinio ugdymo pagrindas, vaikų bendravimas su skirtingo amžiaus žmonėmis, kaimo bendruomenės viešoji nuomonė ir kt. Siekiant atskleisti liaudiškojo ugdymo, kaip savito etninės kultūros reiškinio, glaudžiai susijusio su vaiką supančia aplinka ir gyvenimo praktika, įtaką vaiko brandai, darbe remiamasi įvairių giminiškų mokslų (etnografijos, tautosakos, sociologijos, liaudies filosofijos) duomenimis, kurie įgalino visapusiškai atskleisti vaiko ir etninės kultūros santykį, susisteminti žinias apie jaunosios kartos ugdymą ir numatyti ugdymo tradicijų panaudojimo galimybes kintančioje visuomenėje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai.

ENThe research determined the influence of folk pedagogy upon maturity of children and youth and their involvement in public life in the socialisation process in Lithuania in the second half of the 19th century through early 20th century. The monograph provides a system of informal education of ordinary people that guaranteed a child’s development from infancy to maturity in a traditional Lithuanian family and the folk pedagogical culture. The paper reveals how children and youth involved in activities and communication under natural conditions of nature and traditional cultural environment, influenced by customs, tradition, folklore and relations of families and rural communities have become productive members of the society. The work accentuates and highlights factors of socialisation that had a direct effect on a child’s social maturity, namely, parents who played a role of example and handover of traditional values, religious as the basis for spiritual education, children’s communication with people of different ages, public opinion of a rural community, etc. In an effort to reveal the influence of folk education as a phenomenon of ethnical culture closely related with the child’s surrounding environment and life practice upon the child’s maturity. The work refers to data of kindred sciences (ethnography, folklore, sociology, folk philosophy), which allowed to reveal the relation between a child and ethnic culture, systemise knowledge about the education of the young generation and provide possibilities for use of educational traditions in a changing society.