Lietuvos miesto studijos: ką jos mums pasakoja ir ką nutyli apie Vilnių?

LTŠiame straipsnyje analizuoju pastarojo dešimtmečio Lietuvos miesto studijose dominuojančius kalbėjimo apie miestus būdus. Ieškodamas alternatyvų į miestus siūlau žvelgti kaip į tankią būstų sankaupą, o į būstą – kaip į pagrindinį lauką (Bourdieu sąvoka), kuriantį materialias miesto formas. Pasitelkdamas Vilniaus miesto atvejį, pirmose dviejose straipsnio dalyse kritikuoju šiuo metu plačiai vartojamas gamtines ir geopolitines kategorijas bei metaforas, kurios riboja mūsų suvokimą apie urbanistinius procesus. Trečioje dalyje parodau, kaip Vilniaus miesto istorinė genealogija padeda suprasti simbolines miesto formas, kurios pasitelkiamos erdvinėse miesto praktikose besireiškiančiuose galios santykiuose. Jas siejant su socialinių struktūrų analize galima būtų sukurti aktualius ir įtraukiančius pasakojimus apie Lietuvos miestus. Tokius pasakojimus įgalintų didesnės pastangos ieškoti sąsajų tarp labai skirtingų epistemologinių tradicijų besilaikančių miesto tyrėjų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Miesto studijos; Būstas; Bourdieu; Vilnius; Urban studies; Housing; Bourdieu; Vilnius.

ENThis article analyses the dominant discourses about cities in Lithuanian urban studies. Approaching urban processes in a different way, I suggest to study cities as a dense cluster of dwellings and consider housing as the main field (the Bourdieu’s concept) that structures the material forms of the city. In the first two sections of the article I consider the case of Vilnius and criticize the dominant natural and geopolitical categories and metaphors as limiting our understanding about urban processes. In the third part I argue how a historical genealogy of the symbolic forms of the city might reveal spatial manifestations and practices of power relations. Supplementing the genealogy of the symbolic forms with the analysis of social structures, it is possible to suggest a more relevant approach to study Lithuanian cities. Also, such an approach might facilitate productive cooperation between urban researchers working with different epistemological traditions. [From the publication]

• Aptvertos ir saugomos gyvenvietės Lietuvoje – naujos gyvensenos išraiška ar būtinybė / Dovilė Krupickaitė, Laura Peciukonytė, Gintarė Pociūtė. Geografijos metraštis 2011, 43/44, p. 3-15.
• Architektų vaidmens ir statuso dilemos posocialistiniame mieste / Dalia Čiupailaitė. Santalka: filosofija, komunikacija. 2014, t. 22, Nr. 1, p. 15-37.
• Architektūra kaip socialinių procesų mikromodelis: Mokslininkų namų Vilniuje studija / Ūla Tornau. Acta Academiae Artium Vilnensis 2014, t. 73, p. 65-89.
• Besiformuojančio Vilniaus moderniojo centro urbanistinis modelis / Saulius Motieka. Urbanistika ir architektūra. 2009, t. 33, Nr. 4, p. 195-210.
• Buitinių patogumų pokyčiai Vilniaus pirklių namuose XIX a. antrojoje pusėje / Aelita Ambrulevičiūtė. Lituanistica. 2015, Nr. 4, p. 239-253.
• Būsto politikos raida Lietuvoje / Anna Lipnevič. Societal innovations for global growth. 2012, No. 1 (1), p. 835-848.
• Caught in the waiting game: community, creativity and everyday life in Šnipiškės / Vaiva Aglinskas. Santalka: filosofija, komunikacija. 2014, t. 22, Nr. 1, p. 77-86.
• Emocijos ir socioerdvinė segregacija Lietuvos didmiesčiuose: ar aš galiu ką nors pakeisti? / Artūras Tereškinas, Apolonijus Žilys. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2013, Nr. 4 (2), p. 11-35.
• Explaining community mobilization in the city of Vilnius : a search for social capital / Jolanta Aidukaitė. Journal of Baltic studies. 2018, vol. 49, no. 2, p. 177-198.
• Gerovės valstybė ir moderniosios Lietuvos urbanizacija / Vylius Leonavičius, Apolonijus Žilys. Filosofija. Sociologija. 2009, t. 20, Nr. 4, p. 318-325.
• Gyventojų rinkiminės elgsenos kaita Vilniaus suburbanizacijos zonoje / Ieva Savickaitė, Dovilė Krupickaitė, Rolandas Tučas. Geografijos metraštis 2013, 46, p. 72-94.
• Globalūs XXI a. muziejai, ir Vilniaus kultūrinio planavimo retorika / Skaidra Trilupaitytė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2008, t. 50, p. 273-293.
• In the middle of nowhere: gated neighbourhoods in Vilnius region as a new lifestyle? / Dovilė Krupickaitė, Gintarė Pociūtė, Laura Peciukonytė. Hungarian geographical bulletin. 2014. vol. 63, no. 3, p. 271-286.
• Large social inequalities and low levels of socio-economic segregation in Vilnius / Vytautas Valatka, Donatas Burneika, Rūta Ubarevičienė. Socio-economic segregation in European capital cities: East meets West / edited by Tiit Tammaru, Szymon Marcinczak, Maarten van Ham and Sako Musterd. Abingdon, Oxon: Routledge, 2016. P. 313-332.
• Lietuvos būsto politikos keliami iššūkiai jaunimui privačioje būsto valdoje / Rasa Indriliūnaitė, Apolonijus Žilys. Viešoji politika ir administravimas. 2018, t. 17, Nr. 3, p. 454-469.
• Lietuvos metropoliniai regionai. Gyventojų erdvinė diferenciacija XXI a. pradžioje / D. Burneika, R. Ubarevičienė, V. Valatka, A. Baranauskaitė, G. Pociūtė-Sereikienė, V. Daugirdas, D. Krupickaitė ; mokslinis redaktorius Donatas Burneika. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2017. 151 p.
• Lietuvos visuomenės klasinės sudėties kaita 1923-2009 metais : trys pjūviai neovėberiškosios socialinės istorijos požiūriu / Zenonas Norkus. Lietuvos istorijos studijos 2013, t. 31, p. 9-66.
• Lokalių centrų vieta ir vaidmuo hierarchinėje didmiesčio centrų sistemoje : Vilniaus pavyzdys / Justinas Bučys. Urbanistika ir architektūra. 2010, t. 34, Nr. 2, p. 98-105.
• Miesto bendrasis planas ir ekspertiniai vertinimai / Dalia Bardauskienė. Urbanistika ir architektūra. 2007, t. 31, Nr. 3, p. 119-130.
• Modernaus miesto plėtra: socioekologinės koncepcijos ir jų recepcija analizuojant 1870–1914 metų Vilniaus miesto struktūrą / Darius Žiemelis, Aelita Ambrulevičiūtė. Lietuvos istorijos studijos 2018, t. 41, p. 103-128.
• Moderniosios architektūros paveldas Lietuvoje : teorinis aspektas / Marija Drėmaitė. Journal of architecture and urbanism. 2012, Vol. 36, no. 3, p. 149-160.
• Palyginti (ne)palyginamą : tarpukario ir sovietmečio būsto modernizavimo kampanijos lietuvoje, jų vertybiniai orientyrai ir idėjų sklaida / Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė. Lietuvos istorijos studijos 2017, t. 40, p. 74-92.
• Pastarųjų metų Lietuvos būsto rinkos raidos tendencijos / Jokūbas Markevičius. Pinigų studijos. 2016, Nr. 1, p. 100-113.
• Paveldas kaip konfliktas: metodologinės Lietuvos XX a. architektūrinio palikimo vertinimo prielaidos / Vaidas Petrulis. Kaunas : Technologija, 2019. 213 p.
• Pereinamojo laikotarpio ir ekonomikos krizės poveikio nekilnojamojo turto rinkai vertinimas / Vytautas Azbainis, Vitalija Rudzkienė. Verslas: teorija ir praktika. 2011, t. 12, Nr. 2, p. 150-161.
• Pokario Vilniaus centro urbanistinės vizijos: "mokslo kvartalo" projektas / Ūla Tornau. Acta Academiae Artium Vilnensis 2014, t. 75, p. 69-88.
• Rekreacinių funkcijų raiškos transformacijos posovietinio miesto viešosiose erdvėse : Vilniaus atvejis / Inga Urbonaitė. Journal of architecture and urbanism. 2013, Vol. 37, no. 3, p. 194-209.
• Rytų ir Pietryčių Lietuva ir sovietų etninė-demografinė politika (1944–1964 m.) / Vitalija Stravinskienė. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2014, t. 19, p. 124-134.
• Socialistinio miesto standartų ir paveldosaugos dilema: pirmojo Vilniaus senamiesčio rekonstrukcijos projekto variantai / Viltė Janušauskaitė. Lietuvos istorijos studijos 2013, t. 31, p. 138-154.
• Sociologinė naujųjų būsto projektų posocialistiniame Vilniuje refleksija / Dalia Čiupailaitė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2012, Nr. 2 (31), p. 187-221.
• Soviet modernism in the historic context : the cases of Vilnius and Panevėžys city centers  / Evaldas Vilkončius. Meno istorija ir kritika. 2017, 13, p. 58-75.
• Svajonių fabrikai? : Industrializacijos palikimas Baltijos jūros regione (1945-1990 m.) kultūros istorijos požiūriu / Marija Drėmaitė. Darbai ir dienos. 2009, t. 52, p. 141-158.
• Šiaurės modernizmo įtaka "lietuviškajai architektūros mokyklai" 1959-1969 m / Marija Drėmaitė. Menotyra. 2011, t. 18, Nr. 4, p. 308-328.
• Šiuolaikinės Lietuvos klasinė struktūra : neovėberiška analizė / Vaidas Morkevičius, Zenonas Norkus. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2012, Nr. 2 (31), p. 75-78.
• The Role of leaders in shaping urban movements: a study of community mobilisation in Lithuania / Jolanta Aidukaitė. East European politics. 2016. vol. 32, no. 1, p. 105-122.
• The Territorial expansion of Vilnius : plans and their realisation (1916-1940) / Vitalija Stravinskienė. Lithuanian historical studies. 2016, vol. 20, p. 127-150.
• Urbanistiniai branduoliai Neries upės slėnyje Vilniaus mieste - sistema ar nevaldomas atsitiktinumas? / Monika Kajackaitė. Mokslas - Lietuvos ateitis. 2011, t. 3, Nr. 3, p. 101-108.
• Vartotojų lūkesčių ir būsto kainų ryšys pereinamosios ekonomikos šalyse / Vitalija Rudzkienė, Vytautas Azbainis. Verslo sistemos ir ekonomika. 2012, Nr. 2 (1), p. 61-77.
• Vilniaus daugiabučių gyvenamųjų namų statybos raidos tendencijos nepriklausomybės laikotarpiu / Gintaras Čaikauskas. Urbanistika ir architektūra. 2008, t. 32, Nr. 3, p. 153-166.
• Vilniaus graffiti žemėlapis kaip socialinės miesto kaitos indikatorius: Naujininkų rajono atvejis / Veronika Urbonaitė-Barkauskienė. Santalka: filosofija, komunikacija. 2014, t. 22, Nr. 1, p. 53-68.
• Vilniaus miestas - tarp metaforos ir pragmatikos / Algis Vyšniūnas. Urbanistika ir architektūra. 2006, t. 30, Nr. 4, p. 159-176.
• Vilniaus miesto centro urbanistinės-architektūrinės ir paveldosaugos problemos / Jonas Glemža. Urbanistika ir architektūra. 2011, t. 35, Nr. 4, p. 295-300.
• Vilniaus miesto socialinės erdvės ir deviacijos / Pranciškus Juškevičius. Urbanistika ir architektūra. 2006, t. 30, Nr. 2, p. 69-77.
• Vilniaus miesto viešųjų erdvių sistema / Tautvydas Bokmota, Simonas Šabanovas. Geologija. Geografija. 2018, t. 4, nr. 4, p. 168-181.
• Vilniaus sociotopografija : pramonės zonų sklaida 1870–1914 metais / Aelita Ambrulevičiūtė. Lituanistica. 2018, Nr. 3, p. 179-199.
• Vilniaus tapatumo sluoksniai Brauno ir Hogenbergo atlase / Lukas Rekevičius. Urbanistika ir architektūra. 2010, t. 34, Nr. 1, p. 17-28.