Humanitarinių mokslų vertės diskursas Lietuvoje: vardan tos Lietuvos ar žmonių gėrybei?

LTStraipsnyje nagrinėjama Lietuvoje vykstanti polemika apie humanitarinių mokslų reikšmę. Iš humanitarų pozicijų jame rekonstruojamos jų kritikų – gamtamokslininkų, politikų, verslininkų ir visuomenės nuomonės – pozicijos. Taip pat pristatomi svarbiausi politiniai ir kultūriniai argumentai už humanitarinių mokslų vertę, suformuluoti Dariaus Kuolio, Alvydo Jokubaičio, Viktorijos Daujotytės. Straipsnyje tvirtinama, kad debatai dėl humanitarinių mokslų reikšmės iš esmės yra dviejų aksiologinių pozicijų susidūrimas. Humanitarų kritikai išpažįsta aksiologinį kolektyvizmą ir reikalauja iš humanitarų išmatuojamo poveikio visų pirma žmonių bendrijoms – tautai, visuomenei ar verslo korporacijai. Savo ruožtu humanitarai savo vertę grindžia aksiologiniu holizmu – humanitarų verte tautai ar valstybei kaip visumai. Diskusijos analizėje siūloma atsigręžti į aksiologinį individualizmą, kaip galimą kelią iš aklavietės, kurioje ši polemika yra atsidūrusi. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Humanitariniai mokslai; Argumentai už humanitarinių mokslų vertę; Humanitarinių mokslų poveikis; Aksiologinis holizmas; Aksiologinis kolektyvizmas; Lituanistika; Humanities; Arguments for the values of the humanities; Impact of the humanities; Axiological holism; Axiological collectivism; Lithuanian studies.

ENThe present paper deals with the polemics concerning the importance of the humanities in Lithuania. The arguments provided by the critics – natural scientists, politicians, businessmen, and general public opinion – are reconstructed from the humanities perspective, i.e. from the texts where humanitarians try to respond to them. The arguments for the value of the humanities, formed by prominent scholars Darius Kuolys, Alvydas Jokubaitis, and Viktorija Daujotytė are also presented. The paper argues that this debate is essentially a clash of two axiological positions. The critics of the humanities occupy the position of axiological collectivism and claim that the humanities must provide a measurable impact on human communities – a nation, society, or business corporation. Humanitarians, in their turn, adopt the perspective of axiological holism and argue the value of the humanities for the nation or the state as entities exceeding the sum of their parts. The paper suggests that the turn toward axiological individualism might be a way to escape the deadlock that these polemics have reached. The title of this article paraphrases two lines of the Lithuanian National Anthem. [From the publication]

• Akademinis mokslas ir demokratija / Zenonas Norkus. Politologija. 2001, Nr. 4 (24), p. 3-52.
• Apie pamėklinę būtį : ir kiti etiudai / Arūnas Sverdiolas. Vilnius : Baltos lankos, 2006. 262 p.
• Constructing soviet cultural policy : cybernetics and governance in Lithuania after World War II : disertacija / Eglė Rindzevičiūtė. Linköping : Linköping University Electronic Press, 2008. 1 pdf (277 p.).
• Globalioji daugiakalbystės perspektyva: anglų kalbos vieta ir vaidmuo Lietuvos miestų erdvėje / Loreta Vaicekauskienė. Miestai ir kalbos / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010. P. 175-203.
• Kalbų mokėjimas ir vartojimas didžiuosiuose miestuose: lyginamoji analizė / Laima Nevinskaitė. Miestai ir kalbos / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010. P. 269-277.
• Prigimtinės kultūros ratilai / Viktorija Daujotytė ; sudarė Daiva Vaitkevičienė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2017. 325 p.
• Res Lituana : Kunigaikštystės bendrija. Kn. 1, Respublikos steigimas / Darius Kuolys. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009. 254 p.
• Socialinių ir humanitarinių mokslų vertinimo praktikos Lietuvoje / Aldis Gedutis, Liutauras Kraniauskas. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2013. 243 p.
• Tarp vertės ir poveikio: apie tikrą ir tariamą humanitarinių mokslų krizę ir jos įveikos būdus / Kęstas Kirtiklis, Aldis Gedutis. Vilnius : Jonas ir Jokūbas, 2020. 375 p.
• Tautinė valstybė, o ne kunigaikštystė / Alvydas Jokubaitis. Lietuvos ir Baltarusijos istorijos politika / sudarė: Raimundas Lopata, Inga Vinogradnaitė. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016. P. 175-201.