Tiesos ir meno kūrinio santykis: B. Croce ir H. G. Gadameris

LTStraipsnyje aptariamas tiesos ir meno kūrinio santykis B. Croce’s ir H. G. Gadamerio filosofijoje. Lyginami Croce’s estetikos ir Gadamerio meno filosofijos principai, analizuojami panašumai ir skirtumai. Croce akcentuoja meno autonomiją ir subjektyvųjį intuityviojo pažinimo lygmenį, jo estetikoje per meno kūrinį patiriamas intuityvusis tiesos matmuo, tačiau esama ir universalumą suponuojančių meno patirties aspektų. Gadameris meno kūrinio supratimo analize siekia pagrįsti hermeneutikos universalumą – tiesa čia priešinama metodologijai ir suvokiama kaip supratimo įvykis. Straipsnyje grindžiama tezė, kad Croce’s estetikoje tiesos ir meno kūrinio santykis analogiškas Gadamerio hermeneutikoje aptariamam tiesos ir meno kūrinio santykiui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Meno kūrinys; Tiesa; Intuityvusis pažinimas; Ekspresija; Hermeneutika; Truth; Art work; Hermeneutics; Intuition; Experience.

ENArticle analyzes the relationship between truth and the work of art in Benedetto Croce’s aesthetics and Hans Georg Gadamer’s philosophy of art. It compares the main principles of art in their philosophies, showing their similarities and differences. The approaches of these two thinkers are compared by presenting their concepts of truth, the art work and art experience. Croce considers art as an autonomic, subjective cognition. Nevertheless, the universal dimension of art experience is especially important in his aesthetics as well. Gadamer, for his part, uses the reflection of the experience of the art work as the foundation of a hermeneutic universality. The truth in this case is described as contrasting with methodology and is taken to be an event of understanding. The article concludes that the relationship between truth and the art work which we find in Croce’s aesthetics is analogous to the one that lies in Gadamer’s philosophy of art. [From the publication]