Personal income tax reform in Lithuania: macroeconomic and welfare implications

LTTaikant kalibruota Lietuvos ekonomikos dinaminį stochastinį bendrosios pusiausvyros modelį, darbe nagrinėjamas 2006–2008 m. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) reformos poveikis šalies ekonomikai. Nustatoma, kad jis yra reikšmingas ir teigiamas. Sumažėjusi GPM norma lemia didesnį bendrąjį vidaus produktą ir mažesnį kainų lygį ilgu laikotarpiu. Šalies vartojimo išlaidų didėjimą skatina didesnis užimtumas ir darbo užmokesčio atskaičius mokesčius kilimas. Kainų mažėjimui turi įtakos ribinių gamybos sąnaudų sumažėjimas, kurį lemia sumažėjusios darbo sąnaudos. Visa tai prisideda ir prie Lietuvos eksporto konkurencingumo didėjimo, vadinasi, skatina šalies eksporto augimą. Pastebima, kad mokesčių reformos išankstinis paskelbimas lemia ankstyvesne makroekonomine reakcija į mokesčių normos pokyčius ir šiek tiek sklandesnį ekonomikos prisitaikymą. Kita vertus, ilgu laikotarpiu GPM reforma gali lemti valdžios sektoriaus finansų nestabilumą, t. y. nuolatinį valdžios sektoriaus biudžeto deficitą ir beribį valdžios sektoriaus skolos augimą. Tokio GPM reformos poveikio valdžios finansams neatsveria net mokesčių slėpimo masto sumažėjimas. Valdžios sektoriaus finansų ilgalaikiam tvarumui užtikrinti darbe siūloma taikyti tokias GPM reformos negatyvų poveikį valdžios sektoriaus finansams atsveriančias fiskalinės politikos priemones, kaip vyriausybės vartojimo ir (arba) namų ūkių pervedamųjų išmokų mažinimas, kitų mokesčių didinimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Apmokestinimas; Dinaminis bendrosios pusiausvyros modelis; Fiskalinė politika; Mokesčių vengimas; Dynamic general equilibrium model; Fiscal policy; Tax evasion; Taxation.

ENIn this paper, the economic impact of the 2006–2008 personal income tax (PIT) reform in Lithuania is analyzed applying model-based simulations. We find that the undertaken PIT reform is unsustainable as it leads to permanent government budget deficits and ever increasing public debt. This result holds even allowing for endogenous reduction in tax evasion. After introducing permanent compensatory fiscal measures ensuring long-term sustainability of the PIT reduction, we demonstrate that the lower PIT produces higher output and lower prices in the long run. Higher domestic spending is supported by higher employment and after-tax wages. Moreover, following a reduction in the marginal production costs, producer prices fall enhancing economy’s international competitiveness and boosting domestic exports. Pre-announcement of the tax reform implies early macroeconomic reaction, and thus in most cases smoother adjustment of the economy to the tax change. [From the publication]

• Prediction of GDP based on the lag economic indicators / Alina Stundziene. Inžinerinė ekonomika. 2015, 26 (2), p. 188-195.
• Prediction of Lithuanian GDP: are regression models or time series models better? / Alina Stundziene. Ekonomika ir vadyba. 2013, Vol. 18, no. 4, p. 721-734.
• The Effects of fiscal instruments on the economy of Lithuania / by Sigitas Karpavičius. Vilnius : Lietuvos bankas, 2009. Elektroninis (PDF), 35 p.