LTŠio straipsnio tyrimo objektas – kalbinės politinės konfliktinės komunikacijos raiškos priemonės, būdingos Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų diskursui (2019). Straipsnyje analizuojama trijų populiariausių (pagal sociologines apklausas) kandidatų – G. Nausėdos, S. Skvernelio ir I. Šimonytės – konfliktinė komunikacija. Visų kandidatų politinis diskursas yra skirtas teigiamam savo asmens pristatymui ir tiesioginiam arba implicitiškam buvusios prezidentės bei politinių konkurentų kaltinimui dėl politinio ryžto stokos, savo interesų tenkinimo ir net žalingų veiksmų valstybei ir visuomenei. G. Nausėdos diskurse dominuoja gerovė – žala reikšmės laukas, kuriame JIEMS (buvusiems prezidentams ir politinėms partijoms arba jų atstovams) taikomos neigiamos nominacijos, kurios priešinamos su teigiamomis nominacijomis, priskiriamomis šiam kandidatui. S. Skvernelio diskurse dominuoja veikianti ir atsakinga valstybė – neveikianti ir neatsakinga valstybė reikšmės laukas, išreikštas per dvi opozicijas: AŠ – JI (D. Grybauskaitė) ir AŠ – JIE (Seimo opozicija ir buvę valdantieji). I. Šimonytės politiniame diskurse dominuoja gerovės – žalos reikšmės laukas, kuriame išreikšta opozicija AŠ – JIE (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos nariai). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Politinis diskursas; Konfliktinė komunikacija; Nominacijos; Opozicijos; Political discourse; Conflict communication; Nominations; Oppositions.
ENThe subject matter of the article is different linguistic means of political conflict communication proper to the presidential discourse in Lithuania (2019). The research deals with the conflict communication of the three most popular candidates (according to sociological surveys) – G. Nausėda, S. Skvernelis, and I. Šimonytė. The political discourse of all three candidates is aimed at а positive self-representation; direct or indirect imputations of lack of sustained political commitment from the former president or their political opponents; accusation of pursuing their personal interests, or even making detrimental actions to the state and the society. The most prevalent meaning field in Nausėda’s discourse is welfare – detriment where THEY (former presidents, political parties and their representatives) are granted negative nominations, which are contrasted to positive nominations related to the latter candidate. The most prevailing meaning field in Skvernelis’s discourse is active and responsible state – inactive and irresponsible state which is expressed with the help of two sets of oppositions I – SHE (Grybauskaitė) and I – THEY (Parliamentary opposition and former political majority). The most popular meaning field in Šimonytė’s discourse is welfare – detriment, expressed with the help of I – THEY (members of the Lithuanian Farmers and Greens Union) opposition. [From the publication]