Eilėraštis kaip komunikatas: Onės Baliukonės lyrikos komunikatyvumas

LTŠiame straipsnyje bandoma atidžiau pažvelgti į poezijos meno kūrinį – eilėraštį – komunikacijos teorijos kontekste. Komunikacijos sąvokos daugiaprasmiškumas suponuoja požiūrių ir svarstymų gausą bei definicijos sudėtingumą. Egzistuoja dvi skirtingos komunikacijos studijų mokyklos – proceso ir semiotinė. Pirmoji į komunikaciją žiūri kaip į pranešimų perdavimą, antroji – reikšmių kūrimą ir keitimąsi jomis. Kadangi meno kūrinys yra laikomas komunikatu, tai jo perteikiamas turinys susieja dvasiniais ryšiais kūrėją ir suvokėją. Straipsnyje apžvelgta ir ištirta Onės Baliukonės eilėraščių kaip komunikato vieta procesinių ir semiotinių komunikacijos modelių struktūroje, taip pat aptartas meno kūrinio (eilėraščio) kaip pranešimo komunikatyvumas, informatyvumas, tikslingumas bei reikšmingumas. Atlikus tyrimą, įsitikinta, kad, nors O. Baliukonės lyrikoje dažnai žinia užkoduota išplėtotais ir siauro vartojimo kodais, poetė eilėraščiais aktyviai komunikuoja su skaitytoju, taip veikdama skaitytojo dvasinę būseną. Iškodavimas yra toks pat kūrybingas, kaip ir užkodavimas, todėl straipsnyje dėmesys kreipiamas ir poetės, ir skaitytojo reikšmių kūrimui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Komunikacija; Onė Baliukonė; Kodas; Siuntėjas; Gavėjas; Communication; Onė Baliukonė; Code; Transmitter; Receiver.

ENThis article presents the creation of art – a poesy – in the context of the theory of communication. Multimeaning of the concept of communication supposes plenty of attitudes and considerations and complexity of definition. There exist two different schools of communication studies, one being the process school and the other being the semiotic school. The process school is cantered on the transmission of messages and understanding the effects of it. The semiotic school focuses on communication being a production and exchanging of meanings. It researches how messages and texts interact with people. Since the creation of art is considered as communiqué, so its conveying content relates with, a spiritual link a creator and a perceiver. The article discusses a poem as a communiqué, its place in the structure of the process and semiotic communication models. The article also discusses poesy as a message and its communicativeness, informativeness, and importance. O. Baliukonė’s poetry was taken to implement this aim. The fulfilled research demonstrated that O. Baliukonė actively communicates with a reader through her poems. Decoding is the same creative process as encoding; thus, in this article, attention is paid to the poet’s and also to a reader’s creation of the meaning of a message. [From the publication]

• Karmelitiškojo dvasingumo paieškos Onės Baliukonės kūryboje: Šv. Alberto, Teresės Avilietės ir Edith Stein idėjų akiratis / Skaistė Barkutė. Inter-studia humanitatis. 2015, Nr. 18 p. 144-160.
• Kitoniškumo refleksija Onės Baliukonės kūryboje: išskirtinės savasties ir nesaugios būties teigimas / Skaistė Barkutė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2014, Nr. 2 (42), p. 92-98.
• Komunikaciniai literatūrinės recenzijos žanro aspektai / Eugenija Valienė. Žurnalistikos tyrimai. 2012, Nr. 5, p. 206-236.
• Kūrybinių industrijų raida ir meno komunikacijos samprata Lietuvoje / Viktorija Žilinskaitė, Jūratė Černevičiūtė. Filosofija. Sociologija. 2009, t. 20, Nr. 3, p. 203-212.
• Parašyta moterų / Viktorija Daujotytė. Vilnius : Alma littera, 2001. 853 p.
• Rašytojo socialumas : lietuvių rašytojų savivoka XX amžiaus 10-ajame dešimtmetyje / Loreta Jakonytė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005. 254 p.
• Senieji mitai, naujieji pasakojimai : apie naujausią lietuvių literatūrą / Audinga Peluritytė. Vilnius : Gimtasis žodis, 2006. 398 p.
• Šokėja virš liepto per prarają : Onės Baliukonės kūryba / Viktorija Daujotytė; iliustracijos Onės Baliukonės. Vilnius : Lietuvos dailės muziejus, 2008. 260 p.
• Teksto adresato vaidmuo lietuvių egzodo poezijoje / Karolina Bagdonė. Darbai ir dienos. 2018, t. 69, p. 179-192.