"Aū, neturiu namų". Benamystės išgyvenimas ir jo dvasinė prasmė

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
"Aū, neturiu namų". Benamystės išgyvenimas ir jo dvasinė prasmė
Alternative Title:
"Hollo, i have no home". The experience of homelessness and its spiritual meaning
In the Journal:
Būdas. 2020, Nr. 4 (193), p. 22-31
Summary / Abstract:

LTTai ankstesnio straipsnio „Čia ne mano namai: neigiamo namų ir tėvynės jausmo metafizinės šaknys“ (Būdas, 2020, Nr. 1) tęsinys. Šį kartų nagrinėjamos istorinių negandų sukeltos lietuvių, ypač išeivių, benamystės patirtys, išmoktos pamokos ir padarytos dvasinės išvados, kurias patvirtina turtinga būklės be namų ir be vietos tradicija įvairiose pasaulio kultūrose nuo seniausių laikų. Esminė apibendrinta išvada, jog kiekviena egzistencinė būklė ar tik savijauta turi metafizinį dėmenį, kurį užčiuopus ir atskleidus, ji gali virsti stipria dvasinio augimo paskata. Šiuo požiūriu, ištikusių egzistencinę būklę tiesiog galima laikyti „likimo“ pakišta įtaigia nuoroda ar netgi postūmiu dvasiniam augimui būtina kryptimi. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Benamystė; Dvasinis išsivadavimas; Egzilis; Emigracija; Emigration; Exile; Homelessness; Spiritual liberation.

ENThis article is a continuation of the previous one, entitled “That’s not my Home: Metaphysical Roots of the Negative Feeling of Home and Homeland” (Būdas, 2020, Nr. 1). This time under consideration is the feeling of homelessness as experienced by Lithuanian exiles and emigrants banished front their homeland by all the hardships of 20th century. However, an experience, when taken consciously, can become a lesson and bring serious conclusions. Some of them are already presented by the famous Lithuanian sociologist Vytautas Kavolis, who was himself an exile in the West. Still, it is possible to amplify them by the rich tradition of homelessness interpreted spiritually in different traditions all over the world, beginning with Plato’s atopos to Hinduism and Buddhism, and eventually back to Lithuanian folklore where the God-beggar himself confesses of having no home (incidentally, Lith. elgeta “beggar" is linguistically cognate to Skr. arhat “one who has attained spiritual goal”, and in Theravada Buddhism an ordinary follower, bhiksu, is literally “beggar”). The main generalised conclusion would be that every existential condition has its metaphysical component, which, when consciously felt and comprehended, can become a powerful stimulus for spiritual growth. When approached this way, an existential condition enforced by external factors could be taken as a suggestive pointer or even push in the proper direction made by “fortune”. Namely, the push into homelessness in order to acquire a broader, more spacious spiritual attitude. [From the publication]

ISSN:
2669-0403
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/89014
Updated:
2021-02-02 19:07:23
Metrics:
Views: 97
Export: