Kraštovaizdžių pastovumas ir genocido įspaudai

LTStraipsnyje nagrinėjama 1941 m. ištremtųjų iš Lietuvos socialinė būklė ir žmogaus bei vietos ryšys. Postūmiu tyrimui tapo nuotrauka iš Trofimovsko salos Lenos deltoje (Jakutijos ASSR, RSFSR). Joje regimas kraštovaizdis - tarsi sovietų santykio su perkeltaisiais asmenimis metafora. Išgyventi toje plynėje nebuvo vilties, o po kurio laiko joje teliko vos įžvelgiami šio genocido įspaudai. Pasitelkus šiuolaikinio italų filosofo Džordžo Agambeno (Giorgio A garn be n) studijoje „Homo sacer: suvereni galia ir nuogas gyvenimas“ išgrynintus biopolitinius konceptus svarstoma, kaip visų teisių netekę tremtiniai - jaunoji nepriklausomos Lietuvos respublikos idealistų karta - kūrė savo gyvenimus, kiek jiems buvo svarbus turėtasis simbolinis kapitalas ir lojalumas savo valstybei. Net ir sugrįžę iš tremties, tėvynėje jie patyrė politinį išskyrimų iš bendruomenės. Galbūt todėl individualioje jų kūryboje išsakomas troškimas susilieti nors su tėvynės kraštovaizdžiu. Šią pasiją galima traktuoti kaip apleistumo išraišką, liudijančią komplikuotus santykius su Lietuvoje likusiais bendrapiliečiais ir esminį ginčą dėl vietos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: 1941 m. tremtis; Biopolitika; Genocidas; Kraštovaizdis; Memuarai; Tremtinių kūryba; 1941 exile; Biopolitics; Creation of deportees; Exile of 1941; Genocide; Landscape; Memoirs.

ENThe article deals with the social situation of exiled people from Lithuania in 1941 and their relations with place. The basis is Giorgio Agamben's study, Homo sacer: Sovereign power and bare life, which refines the concept of biopolitics. A photograph of the landscape (authored by Raimundas Urbakavičius) from one of the cruellest places of exile - Trofimovsk Island in the Lena river delta (Yakutia ASSR) - gave impetus to the study. This place’s landscape represents the relationship with the exiled. It was a place of slow genocide, where people were the object of political manipulation, and their existence was narrowed down to biological (naked) life. In 1941, the young generation of idealists from the Independent Republic of Lithuania were being exiled. Their memoirs and stories reveal that the political mechanism of exclusion from the community also functioned upon returning to their homeland. The exiles could not be active, full-fledged members of the community, and they perceived themselves as the entities forming the lives of other generations. In the memory and creative work of the exiles, the desire to merge with the landscape of their homeland is interpreted as an expression of abandonment and conflict over place. [From the publication]

• Literatūrologija / Literary Studies
• Istorija / History