Lietuvos knygos kultūra ir paleotipų proveniencijos

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTIstoriniu požiūriu trumpas paleotipų spausdinimo penkiasdešimtmetis, iš esmės užbaigęs renesansinio humanizmo epochą, buvo ypatingas tiek Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje (toliau - LDK), tiek visoje Europoje. Tuo metu baigėsi rankraštinės knygos epocha, didžiule sparta plito spauda ir spaudiniai. Lietuvoje, skirtingai nuo inkunabulais „pasisotinusios“ Vakarų Europos, šis laikotarpis pasižymėjo naujos (renesansinės) rašto kultūros perėmimu, pareikalavusiu ypatingų pastangų įsisavinant ir knygos kultūros elementus. Jais buvo grindžiami lietuvių institucinės kultūros pamatai. Nenuostabu, kad ši epocha paliko išskirtinių ženklų „polopšiniuose“, Gutenbergo „vystyklais“ tebekvepiančiuose spaudiniuose, Lietuvą dažnai pasiekdavusiuose tiesiai iš vokiškų, itališkų ar prancūziškų spaustuvių. Nors paleotipų bibliofilinė vertė suvokta ir registravimas pradėtas tik XVII a. pabaigoje - XVIII a., jie buvo įsigyjami, skaitomi ir kolekcionuojami per visą LDK egzistavimo laikotarpį. Todėl daugelio institucijų ir asmeninės bibliotekos greitai tapo antraisiais į Lietuvą atgabentų paleotipų namais, o jų savininkai - vartotojais, mecenatais, skaitytojais ir bibliofilais. [Iš teksto, p. xvii]Reikšminiai žodžiai: Paleotipai; Vilniaus universiteto biblioteka; Post-Incunabula; Vilnius University Library.

ENFrom a historical point of view, the Fifty years of printing post-incunabula1, which in fact ended the period of Renaissance humanism, was special both for the Grand Duchy of Lithuania and for the whole of Europe. At that time, the era of the manuscript book ended, and publishing spread fast. Unlike in Western Europe, which was saturated with incunabula, this period in Lithuania was marked by the adoption of a new (Renaissance) culture of writing that demanded special efforts in acquiring the elements of book culture as well. These elements were the foundations of Lithuanian institutional culture. Thus, it is not surprising that the epoch left clear marks in post-incunabula publications still fresh from Gutenberg’s developments, which would reach Lithuania directly from German, Italian and French printing presses. Although the value of the postincunabula was recognised and records of them started only in the late 17th century, they were acquired, read and collected during the whole period of existence of the Grand Duchy of Lithuania. [From the publication p. xlix]