LTŠiame straipsnyje pateikiami du palyginimai: (1) lyginami kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbininkų atlyginimai Kaune prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir tarpukario laikotarpiu; (2) to paties laikotarpio realieji atlyginimai Kaune lyginami su kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbininkų atlyginimais daugelio Europos šalių sostinėse. Antrajam palygimui naudojami rezultatai, kuriuos gavo tyrėjai, taikydami Roberto C. Alleno realaus darbo užmokesčio apskaičiavimo metodologiją. Joje nekvalifikuotų statybininkų (tarpukariu vadintų „zimagorais“) atlyginimai reprezentuoja visų nekvalifikuotų miesto darbininkų, o stalių arba dailidžių atlyginimai - visų kvalifikuotų darbininkų atlyginimus. Realūs atlyginimai matuojami pragyvenimo ir gerovės santykiais, kurie nurodo, kiek kartų atlyginimo perkamoji galia pranoksta pavienio darbininko {pragyvenimo santykis = / reiškia absoliutų skurdą) ir jo šeimos {gerovės santykis = / reiškia absoliutų skurdą) pragyvenimo ant absoliutaus skurdo ribos išlaidas. Absoliutaus skurdo lygį apibrėžia minimalus vartojimo krepšelis, kurio sudėtis atspindi išgyvenimo tam tikrame regione sąlygas. Pagrindiniai rezultatai: 1. Pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį Kauno „zimagorų“ realieji atlyginimai buvo mažesni palyginti su 1913 m., bet 1938 m. juos pastebimai pranoko. 2. Nė vienais metais, apie kuriuos turime duomenų, nekvalifikuotų statybi- , ninku atlyginimai nebuvo smukę žemiau absoliutaus skurdo lygio. 3. Realieji Kauno kvalifikuotų statybininkų atlyginimai smarkai pranoko 1913 m. lygį dar iki didžiosios tarpukario pasaulio ekonominės krizės ir išliko aukščiau šio lygio netgi sunkiausiais krizės metais. 4. Kvalifikuotų ir nekvalifikuotų statybininkų atlyginimai Kaune 1913 m. nebuvo žemesni už atlyginimus Maskvoje ir Sankt Peterburge.5. 1927-1929 m. nekvalifikuotų statybininkų realieji atlyginimai Kaune buvo mažesni už atlyginimus Maskvoje, bet kitame dešimtmetyje juos smarkiai pranoko, stalinistinei forsuotos industrializacijos politikai maskviečių atlyginimus nusmukdžius žemiau absoliutaus skurdo ribos. 6. Realieji nekvalifikuotų statybininkų atlyginimai Kaune antrajame tarpukario dešimtmetyje pranoko atitinkamus atlyginimus Rygoje ir Taline. Panašų rezultatą 2007 m. paskelbė Gediminas Vaskela, palyginęs darbininkų ir tarnautojų darbo užmokestį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 1938-1940 m. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Realieji atlyginimai Kaune nuo 1913 iki 1939 m.; Realieji atlyginimai Europos sostinėse nuo 1913 iki 1939 m.; Realiojo atlyginimo ir pragyvenimo santykis; Realiojo atlyginimo ir gerovės santykis; Kvalifikuoti darbininkai; Nekvalifikuoti darbininkai; Absoliutus skurdas; Real wages in Kaunas 1913 to 1939; Real wages in European capital cities 1913 to 1939; Real wages in subsistence ratios; Real wages in welfare ratios; Skilled workers; Unskilled workers; Absolute poverty.
ENThis article provides two comparisons: (1) a cross-time comparison of real wages of skilled and unskilled workers in Kaunas before the First World War and during the interwar period; and (2) a cross-national quantitative comparison of the wages of unskilled workers in Kaunas and the capital cities o f most European countries during the same period. For the second comparison, we use the findings o f researchers who applied Robert C. Allen's methodology of real wage estimation. In this methodology, the wages of unskilled construction workers {known in interwar Lithuania as zimagoras) are used as proxies for the wages of unskilled urban workers, and those of construction site carpenters provide a sample for skilled workers’ wages. Real wages are measured in subsistence and welfare ratios, indicating the distances separating the purchasing power of wagesfrom the subsistence level of a single worker {subsistence ratio = 1 meaning absolute poverty) or his fam ily {welfare ratio = / meaning absolute poverty). Subsistence or absolute poverty levels are defined by regionally adjusted {to variations in survival needs) minimum consumption baskets. The main findings are: (7) although during the first decade o f independence {in the ig2os) the real wages of unskilled construction workers in Kaunas were lower than in 1913, by 1938 they had markedly surpassed the pre-First World War level; (2) in no year with available data did the real wages of unskilled construction workers in Kaunas fall below the absolute poverty level; {3) the real wages of skilled construction workers in Kaunas had markedly surpassed the pre-First World War level even before the Great Depression in the early 1930s, and remained above this level even in the worst years of the depression.{4) the real wages of skilled and unskilled construction workers in Kaunas in 1913 were no tower than in metropolitan centres of the Russian Empire; (5) in the period 1927 to 192g, the wages o f unskilled construction workers in Kaunas were lower than in Moscow, but largely surpassed Russian wages in the 1930s, when Statin’s policy o f industrialisation forced them below the subsistence level; (6) the real wages o f unskilled construction workers in Kaunas in the 1930s surpassed those in Riga and Tallinn. While this finding is surprising, it concurs with earlier (2007) findings by Gediminas Vaskela, who compared the mean wages o f workers and employees in the Baltic countries in the period 1938 to 1940. [From the publication]