Kultūrinės atminties procesai šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje

LTŠiame straipsnyje siekiama išsiaiškinti, kaip šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje apmąstoma praeitis, kokios kultūrinės atminties slinktys. Remiamasi Aleidos Asmann ir Jano Assmanno atminties konceptu: gilinamasi ne į komunikacinę atmintį, aprėpiančią daugiausia tris kartas ir perduodamą per gyvą ryšį, o į kultūrinę atmintį, kurią fiksuoja tekstai, vaizdai, ritualai. Kultūrinė atmintis nėra apibrėžta laiko, dabartis gali sugrąžinti labai tolimus laikotarpius. Tyrinėtojai pastebi vis didėjantį atminties, susijusios su XX a. katastrofomis, poreikį. Toks praėjusio amžiaus pabaigoje Vakaruose išryškėjęs posūkis Lietuvoje tapo ypač pastebimas prasidėjus XXI amžiui. Šiame straipsnyje aptariami dominuojantys atminties procesai šiuolaikinėje Lietuvos kultūros erdvėje. Vakaruose viena ryškiausių temų yra holokausto tema, Lietuvoje, be šios temos, dar svarbios rezistencijos ir tremties temos. Išskirtina yra tai, kad karo ir pokario apmąstymas skleidžiasi ne tik kultūrinėje atmintyje, bet ir politiniame diskurse, atminties naratyvai konkuruoja tarpusavyje ir tampa politinių debatų dalimi. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kultūrinė atmintis; Politinė atmintis; Holokaustas; Rezistencija; Tremtis; Cultural memory; Political memory; Holocaust; Resistance; Deportation.

ENThe article explains what cultural memory is and what processes of cultural memory are most noticeable in today’s Lithuanian culture. The works by Aleida Assmann and Jan Assmann, which continue research on memory started by Maurice Halbwachs and Pierre Nore and supplement them with new insights into the contemporary global world of today, were chosen for the theoretical basis. The concept of cultural memory, which is defined as texts, images, and rituals, is particularly important. This theoretical basis underlies the study of works by Lithuanian authors. It has been noticed that modern Lithuanian culture is moving from local to global memory, contemporary artists aim at creating for an international audience, and new ways of expression are being sought. On the other hand, frequent succumbing to the commercialisation of art is observed. Thus, culture is at its turning point and is shifting from one cultural environment to another. While confusion is particularly evident in the creation of political memory, cultural memory is much more open to today’s challenges. It is in a living relationship with its history that still raises questions about the Holocaust, resistance, and exile, and this relationship maintains its significance. [From the publication]

• Atminties ir žvilgsnio trajektorijos: vaizdo kultūros refleksija / Odeta Žukauskienė, Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2018. 303 p.
• Balio Sruogos ateities teatro vizija: pretekstai, teiginiai, išsipildymas / Ramūnas Čičelis. Dialogas su Baliu Sruoga apie ateities teatrą / sudarytoja: Vitalija Truskauskaitė Vilnius : Baltijos kopija, 2021. P. 9-19.
• Lietuvos partizanai šiuolaikiniame lietuvių romane: kolektyvinė atmintis ir istorijos interpretacija / Nerijus Brazauskas. Žmogus ir žodis. 2015, 2, p. 54-74.