Leadership competence of progymnasium heads as a factor in making the management of school performance more effective

LTLietuvos švietimo sistemoje iki 2012 metų įvyko nemažai pokyčių, vienas jų – LR Švietimo įstatymu (2011, 41 str. 2 d.) įteisinta nauja mokyklų tinklo struktūra, numatytas naujas mokyklos tipas – progimnazija, kurioje lyderystė tapo siekiu, kaip ir visose švietimo sistemos grandyse. Mokytojų lyderystės problema gana plačiai analizuojama, bet trūksta empirinių tyrimų, kurie būtų skirti lyderystės reiškiniui progimnazijos kontekste. Mokslinė problema formuluojama klausimu: kaip progimnazijos vadovo lyderystės kompetencija skatina šio tipo mokyklos veiklos veiksmingumą? Tyrimo tikslas – atskleisti progimnazijos vadovo lyderystės kompetenciją, kaip šio tipo mokyklos veiklos veiksmingumo veiksnį. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė bei sintezė; anketinė apklausa, statistinė duomenų analizė, tyrimo rezultatų apibendrinimas. Straipsnyje, remiantis moksliniais tyrimais, analizuojami trys problemos aspektai: lyderystės reiškinys švietimo institucijoje; efektyvus veiklos valdymas, kaip šiuolaikinės progimnazijos siekis; progimnazijos vadovo lyderystės kompetencijos ir veiklos veiksmingumo ryšys. Pateikiami kiekybinio progimnazijos vadovų lyderystės kompetencijos ir mokyklos veiklos efektyvinimo sąsajų tyrimo rezultatai. Kiekybinio tyrimo imtį sudarė 193 progimnazijų mokytojai, atrinkti taikant patogiąją atranką. Tyrimas vyko 9-iose Lietuvos Vakarų regiono (Klaipėda, Šilutė, Kretinga, Tauragė) progimnazijose.Tyrimo rezultatai. Progimnazijų vadovų lyderystės tyrime atskleistas jos skatinamasis bruožas, telkiantis žmogiškuosius ir materialinius išteklius, siekiant sėkmingo ugdymosi ir pažangos. Progimnazijų vadovų lyderystės kompetencija reiškiasi įvairiose srityse, ypač organizuojant projektus, diegiant naujoves, skatinant mokytojų iniciatyvas ir įsivertinimo procesą. Lyderystės kompetencija yra paskata tėvams / globėjams / rūpintojams aktyviau įsitraukti į mokyklos veiklą, profesinio tobulėjimo siekiantiems mokytojams, taip pat siekiant įvertinti vaikų pasiekimus, vertybes, misijos ir vizijos darną, norint gerinti ugdymo kokybę ir plėtoti bendradarbiavimą. Progimnazijos vadovų lyderystės kompetencijos įtaka mokyklos veiklos veiksmingumui pasireiškia socialiniame kontekste, t. y. skatinant bendruomenės narių bendradarbiavimą ir sutelktumą, kuriant ir palaikant tvarius santykius su socialiniais partneriais ir kt. Tyrimo dalyvių amžius, išsilavinimas ir įgyta kvalifikacinė kategorija yra statistiškai reikšmingi aspektai, vertinant progimnazijos vadovo lyderystės kompetencijos raišką ir ryšį su mokyklos veiklos veiksmingumu. Tyrimas atskleidė, kad progimnazijų vadovų lyderystės kompetencijos raiška yra gana aktyvi ir laikytina mokyklos veiklos efektyvinimą įvairiose srityse skatinančiu veiksniu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lyderystės kompetencija; Mokyklos veiklos valdymas; Progimnazija; Vadovas; Veiklos efektyvinimas; Leadership competence; Making school effective; Management of school performance; Progymnasium; The heads of progymnasium.

ENThe article focuses on the issue of the leadership competence of the heads of progymnasiums as a factor in making schools more effective. Progymnasium is part of the Lithuanian system, an institution of general education (Forms 1 to 8), an intermediate link between an elementary school and gymnasium, which differs from basic school in higher quality of activity, the created added value, and pupils’ learning achievements. Quantitative research was conducted with the participation of 193 progymnasium teachers. The research revealed that the leadership competence of the heads of progymnasiums significantly contributed to making schools more effective in terms of participation in projects, favourable conditions for teacher initiatives, participation of community members in the self-evaluation process, creating conditions for teacher professional development, supporting and promoting initiatives, initiating the process of progress and achievement assessment, ensuring the coherence of the mission, vision, and values of the educational institution, the involvement of parents /guardians/ caregivers, promotion of communication and collaboration between community members, and the maintenance of sustainable relations with social partners. The obtained research findings are to be considered as relevant for seeking active expression of leadership of the school authorities and teachers and making progymnasiums more effective. [From the publication]

• Lyderystės vystymosi mokykloje modelis / Gintautas Cibulskas, Vilma Žydžiūnaitė. Vilnius, 2012. 246 p.
• Mokyklos vadovo lyderystė vykstančių švietimo pokyčių kontekste / Jolanta Navickaitė. Acta paedagogica Vilnensia. 2012, t. 29, p. 35-46.
• Mokyklos vadovų lyderių savybių raiška mokyklų bendruomenės veikloje (pedagogų nuomonės tyrimas) / Daiva Malinauskienė, Dalia Augienė. Mokytojų ugdymas. 2010, Nr. 15, p. 134-145.
• Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai : (edukologija ir kiti socialiniai mokslai) / Kęstutis Kardelis. Šiauliai : Lucilijus, 2005. 398 p.
• Transformational leadership roles in the development of motivation in aspects of good governance / Danguole Savareikiene. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2013, Nr. 3 (31), p. 152-158.