Principinis fenomenologijos neužbaigtumas, atvirumas ir tuštuma

LTStraipsnyje, remiantis fenomenologiniu, hermeneutiniu ir analitiniu metodais, nagrinėjamas principinis fenomenologijos neužbaigtumas, grindžiama mintis, kad fenomenologinė prieiga būna daugiaprasmė ir kontekstuali. Fenomenologija pristatoma kaip atviras metodas, niekuomet nežinantis, kur veda, arba kaip neturintis pabaigos kelias. Nagrinėjami skirtingi redukcijos variantai, išryškinami transcendentalinės redukcijos trūkumai ir parodoma, kaip fenomenologinė redukcija lemia autentišką, atvirą ir išankstinių nuostatų nenulemtą patyrimą. Nagrinėjama sąmonės intencionalumo problematika ir parodoma, kaip ši sąmonės savybė lemia patyrimo daugiaprasmiškumą, atvirumą ir kontekstualumą. Atskleidžiama, kaip fenomenologiniam žvilgsniui atsiveria tuštumos patyrimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Fenomenologija; Tiesioginė prieiga; Redukcija; Intencionalumas; Tuštuma; Phenomenology; Direct approach; Reduction; Intentionality; Emptiness.

ENOn the basis of phenomenological, hermeneutical and cultural-analytic methods, my article argues that phenomenology is an essentially incompleteness and that the phenomenological access to the world is multi-faceted and contextual. Phenomenology is presented as an open method, having no specific and discernible direction; it is a path that has no closure. One focus of the article are the variants of reduction and the shortcomings of transcendental reduction. In turn, arguments are introduced to show how phenomenological reduction determines an authentic, open and unconditional awareness of presumptions and prejudgments. In this context, the article discloses the problematic of intentional awareness and shows how this characteristic of awareness shapes the multi-vocal, open and contextual experience. Not the least, the article addresses the way that awareness of emptiness or „empty awareness is disclosed by phenomenological insight. [From the publication]