Laikas ir erdvė: Aristotelis, Kantas, Heideggeris

LTKaip laiką ir erdvę suvokia tokie skirtingi mąstytojai kaip Aristotelis, Kantas, Heideggeris? Kas juos sieja? Straipsnyje šiuos mąstytojus nagrinėsiu retrospektyviai, t. y. iš Heideggerio perspektyvos. Aristotelis ir Kantas čia bus svarbūs tiek, kiek jie pasitarnauja egzistencinės fenomenologijos plėtrai. Kaip susiję laikas ir erdvė? Koks žmogiškosios egzistencijos ir laiko bei erdvės santykis? Kokią vietą erdvė ir laikas užima formuojant gyvenamąjį pasaulį? Koks jų vaidmuo estetinio suvokimo metu? Kuria prasme tai kultūros kaip žmogiškosios kūrybos veiksnys? Skirtingai nei fizikalizme, fenomenologijoje erdvė ir laikas žmogaus gyvenimo kūrybinės prielaidos. Kita vertus, žmogus pats kuria savo egzistencijos erdvę ir laiką: tai jo gyvenimas nuo gimimo iki mirties jo buto ar miesto aplinkoje. Čia nagrinėsiu erdvę ir laiką kaip kultūros kūrybinį veiksnį ir kaip tai, ką žmogus kuria savo gyvenimu. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Erdvė; Laikas; Egzistencija; Fenomenologija; Space; Time; Existence; Phenomenology.

ENArticle deals with the concepts of time and space in the philosophy of Aristotle, Kant, Dufrenne, and Heidegger. With help of Aristotle the author shows that space and time are inseparable from motion and with help of Kant that they are the forms of perception. If we interpret life in a broad sense, the time and space take part in our existential project. According to the author, that could be a criterion of the reality of things. We are forming our identity with help of transcendental things. In this way we create our future and estimate our past in the perspective of the future. [From the publication]