LTStraipsnis skirtas (meta)psichologinėms neklasikinės filosofijos atstovo Henri Bergsono subjektyviojo, vidinio laiko koncepcijos, kurią nusako élan vital ir durée sąvokos, aptarimui. Jame pagrindinis dėmesys sutelkiamas į Bergsono veikaluose išryškėjusias psichologizmo tendencijas, jų santykį su neklasikinės filosofijos pradininko Arthuro Schopenhauerio idėjomis ir ypač su psichoanalitinėmis ir psichopatologinėmis (konkrečiai - egzistencinės psichiatrijos) XX a. pirmosios pusės koncepcijomis. Vėliau analizuojama bergsoniškojo laiko sąvoka, jos transformacijos psichoanalizės ir egzistencinės psichiatrijos kontekstuose. Šiuose kontekstuose taipogi gvildenami įvairūs subjektyvios egzistencijos aspektai, bet tuo pat metu driekiasi konceptualiai artimi, aktualūs ir Bergsonui, (meta)psichologinio pasaulėvaizdžio, (meta)psichologinio savivaizdžio, psichopatologinės specifikos, taip pat ir (meta)psichologinės trukmės arba laiko problematikos leitmotyvai. Taigi psichologinio laiko sąvoka analizuojama aktualia visiems minėtiems kontekstams prasme. Bergsonas originaliai transformavo matematinio laiko sampratą į psichologinio laiko - psichologinės trukmės retoriką, taip, kaip ir kiti neklasikinės filosofijos ir giminingi jai mąstytojai, keldamas esminius subjekto (meta)psichologinio tapatumo klausimus. [Iš straipsnio, p. 407]Reikšminiai žodžiai: Atmintis; Henris Bergsonas (Henri Bergson); Elan vital; Laikas; Pasąmonė; Psichopatologinis laikas; Sąmonė; Élan vital; Bergson; Consciousness; Elan vital; Memory; Psychopathological time; Time; Unconscious; Élan vital.
ENThe article considers the intensification of psychological tendencies in Bergson’s thinking. Main consideration covers psychological tendencies which have silhouetted in the work of this thinker and their relationship to various influential psychopathological, psychoanalytical, existential, psychotherapeutic and other influential trends, schools and persons which have spread in the end of the XIXth century and at the beginning of the XXth century. The article also focuses on Bergson’s concept of time in the context of (meta) psychological turn of his philosophy. The author especially tries to reveal the specifics of individuals inner space and time which are related to the fields of psychology, psychopathology and psychotherapy. Consequently, Bergsonian shift from the tradition of Western thinking towards subjective ontology (meta) psychological turn in the humanities. [From the publication]