Visata - dievus kurianti mašina? (H. Bergsono "Atviros visuomenės" vizijos kontūrai)
LTStraipsnyje aptariama prancūzų filosofo Henri Bergsono veikale „Du moralės ir religijos šaltiniai“ išskleista „atviros visuomenės“ samprata. Teorinis šios sampratos pagrindas yra įvairiuose mąstytojo darbuose plėtota originali „kūrybinės evoliucijos“ koncepcija. „Atvira visuomenė“ laikoma idealiu šios evoliucijos tikslu ir traktuojama kaip kokybiškai naujas žmonijos raidos tarpsnis. Pakilusi į šią raidos pakopą žmonija pranoktų savo kaip biologinės rūšies prigimtinius apribojimus ir visiškai realizuotų savo kūrybines galimybes. Per visą ankstesnę savo istoriją buvusi „uždara visuomene“, ji patirtų gelminę transformaciją ir virstų tikrai „atvira visuomene“ - visą žmoniją aprėpiančia ir broliškos meilės vienijama bendrija. Svarbiausias ir lemiamas „atvirą visuomenę“ kuriantis veiksnys yra mistinė meilė. Žmonijos raidos varomoji jėga yra ypatingai gabūs ir iškilūs individai - didieji mistikai, asmeniniu pavyzdžiu patraukiantys paskui save žmoniją ir skatinantys ją siekti vis didesnių moralinio tobulėjimo aukštumų. Straipsnyje analizuojant bergsoniškąją „atviros visuomenės“ viziją aptariamos jos istorinės ir idėjinės ištakos, vieta ir reikšmė tradicinės ir moderniosios socialinės bei politinės filosofijos kontekste. Taip pat atskleidžiamas šios vizijos teorinis prieštaringumas, parodomos jos sąsajos su Vakarų utopinio socialinio mąstymo tradicija. [Iš straipsnio, p. 357]Reikšminiai žodžiai: Atvira visuomenė; Esaties metafizika; Gyvybinis polėkis; Gyvybės polėkis; Kūrybinė evoliucija; Metafizika; Mistinė meilė; Nesaties metafizika; Statiška ir dinamiška moralė; Statiška ir dinamiška religija; Uždara visuomenė; Closed society; Creative evolution; Metaphysics; Metaphysics of being; Metaphysics of nothingness; Mystical love; Open society; Statical and dynamical morality; Statical and dynamical religion; Vital impetus; Élan vital.
ENIn this article the author discusses concept of “Open society”, developed by Henri Bergson in his volume The Two Sources of Morals and Religion. The theoretical basis of this concept is the original notion of “creative evolution” which was developed by this thinker in his various works. “Open society” is treated as an ideal objective of this evolution and as a qualitatively new stage of the developement of humankind. Bergson claimed that if the humanrace would reach this stage of developement, it would overcome its natural biological limitations and would have the possibility to realize it’s creative potential on a full scale. Having existed as a “closed society” for the whole it's former history, humanity would undergo profound transformation and would become a true “Open society” that would be based on a bounding mystical love which would unite all community. The driving force behind the human race are exceptionally gifted and prominent individuals - great mystics that are able by their personal example to encourage and inspire people to follow them and to take part in achieving ever greater level of moral perfection. The Bergsonian concept of “Open society” is analyzed by way of discussion of its historical and intellectual origins, its place and signifficance in the context of modern social and political philosophy. In addition, a contradiction of this theoretical vision is revealed, as well as its link with the tradition of utopian social thought tradition. [From the publication]
- Atviroji visuomenė Henri Bergsono supratimu: jos politinės raiškos ir antropologinis pagrindimas / Povilas Aleksandravičius. Politologija. 2021, Nr.3 (99), p. 41-63.
- Kuriančioji emocija ir demokratijos suvokimas H. Bergsono filosofijoje / Povilas Aleksandravičius. Problemos. 2021, t. 99, p. 8-20.
