Organicistinė pasaulio ir jo raidos vizija: paralelės tarp Bergsono ir Platono

LTStraipsnyje aptariamos paralelės tarp organicistinių pasaulio sampratų, atsiskleidžiančių Henri Bergsono veikale „Kūrybinė evoliucija“ ir Platono dialoge „Timajas“. Parodoma, kad bergsoniškoji Platono ir visos senosios graikų filosofijos kritika remiasi akademiniais to meto stereotipais, pernelyg pabrėžiančiais menamą graikų mąstymo metafiziškumą bei statiškumą ir negebančiais įžvelgti organicistinių bei dinaminių šio mąstymo gelmėse slypinčių potencijų. Atskleidžiama, kad, nepaisant Bergsono kritikos, nukreiptos prieš Platoną ir kitus graikų filosofus, jo paties mąstymas savo esme yra labai platoniškas: antai „Kūrybinėje evoliucijoje“ iškylantis pasaulio ir gyvybės raidos paveikslas labai primena kai kuriuos dialoge Timajas išryškėjančius pasaulio vaizdo aspektus, nors, akivaizdu, esama ir ryškių skirtumų. Daroma išvada, kad pati skirtis tarp klasikinio mąstymo, kuriam atstovauja Platonas, ir neklasikinio mąstymo, kuriam atstovauja Bergsonas, šiaip yra pakankamai pagrįsta, bet kai kurie senovės graikų mąstytojai - ir visų pirma Platonas - vis dėlto peržengia šios skirties brėžiamus rėmus ir anticipuoja kai kurias neklasikiniam mąstymui būdingas tendencijas. [Iš straipsnio, p. 245]Reikšminiai žodžiai: Henris Bergsonas (Henri Bergson); Daugis; Evoliucija; Gyvybė; Gyvybės polėkis; Henri Bergsonas (Henri Bergson); Idėja; Klasikinis mąstymas; Kūrybiškumas; Neklasikinis mąstymas; Organicizmas; Platonas; Senovės graikų filosofija; Vienis; Ancient Greek philosophy; Bergson; Classical thinking; Creativity; Eidos; Evolution; Henri Bergson; Idea; Life; Many; Non-classical thinking; Nonclassical thinking; One; Organicism; Plato; Vital impetus.

ENThe author of the article discusses some parallels between organicist conceptions of the world found in the "Creative evolution" of Bergson and Plato’s "Timaeus". It is argued that, despite Bergson’s rather critical attitude towards ancient Greek philosophers and especially Plato, his own view of life’s nature and evolution is in some respects very similar to Plato’s organicist vision of created world. For example, despite Bergson’s fierce rejection of Platonic theory of Forms, his own understan ding of life’s nature is similar to Plato’s conception of eidos. The conclusion is that the sharp demarcation between the classical and non-classical philosophy is not always very helpful and relevant, because some of the greatest Greek philosophers, for example, Plato, have long before Bergson and other non-classical thinkers anticipated many important tendencies which we specifically relate to non-classical thinking. [From the publication]