LTPradedant vokiečių klasikine filosofija, Vakaruose girdime daugybę himnų, šlovinančių racionalaus proto galią. Netgi įtakingų neklasikinės filosofijos pradininkų Arthure Schopenhauerio, Soreno Kierkegaardo, Friedricho Nietzsche es, Henri Bergsono iracionalią valią ir žmogaus būties problemų svarbą iškeliančių idėjų sklaida nepajėgė pakeisti pastaraisiais šimtmečiais Vakaruose viešpatavusių racionalistinių nuostatų. Paradoksalu, kad Lietuvoje vieno įtakingiausių XX a. mąstytojų Bergsono filosofija iki jam 2005 m. KFMI skirtos respublikinės konferencijos „Bergsono aktualumas: teorinės interpretacijos“ išsamiau buvo tyrinėjamos tik keliose A. Andrijausko ir I. Gaidamavičienės publikacijose, o G. Bataille’aus kūryba, išskyrus nedidelės apimties teksto, apskritai dar nesulaukė rimtesnių tyrinėjimų. Šiame straipsnyje glaustai aptarsime dviejų neklasikinės filosofijos tradicijų tęsėjų kultinių XX a. prancūzų humanistikos asmenybių Bergsono ir Bataille’aus skeptiškus požiūrius į racionalaus proto sureikšminimą ir „ribų“ kategoriją, kurios įvairių konotacijų apmąstymas turėjo didžiulį poveikį kritiškai mąstančiam prancūzų intelektiniam elitui. Abu mąstytojus siejo išskirtinis dėmesys įvairioms ribinėms, už klasikinės filosofijos interesų sferos besiskleidžiančioms, žmogaus gyvenimo, kūrybos ir mąstymo problemoms. [Iš straipsnio, p. 121]Reikšminiai žodžiai: Ekstazė; G. Bataille; G.Bataille; Galimo kraštutinumas; H. Bergsonas; H.Bergson; Harmonija; Jausmas; Kūryba; Menas; Peržengimas; Racionalus protas; Ribotumas; Savęs kūrimas; Viršžmogiška; Art; Creation; Ecstasy; Feeling; G. Bataille; G.Bataille; H. Bergson; H.Bergson; Harmony; Limitation; Possible extreme; Rational mind; Self-creation; Superhuman; Transcendence; Transgression.