Meninė sąvokos gyvenimas interpretacija Bergsono kūrybinės evoliucijos koncepcijoje
LTArthuras Schopenhaueris ir Henri Bergsonas neabejotinai yra vienos reikšmingiausių Vakarų mąstymo tradicijos asmenybių, kurios kartu su Sorenu Kierkegaardu ir Friedrichu Nietzsche formavo racionalistinei spekuliatyviai metafizikai oponuojantį neklasikinės filosofijos statinį. Schopenhaueris žengė pirmą tvirtą žingsnį link naujos stiprios romantinio panestetizmo įtakos neklasikinės mąstymo paradigmos, žmogiškos būties sampratos, filosofinės saviraiškos stiliaus ir meninės kūrybos traktavimo. Šiuo aspektu Vakarų mąstymo tradicijos istorijoje jis gali būti traktuojamas kaip pirmtakas tos „gyvenimo filosofijos“ pakraipos, kurios šalininku vėliau tapo prancūzų mąstytojas Henri Bergsonas. Būtent Schopenhauerio veikaluose „gyvenimo filosofija“ „prasimušė“ jau pirmoje XIX a. pusėje. Schopenhaueris atvėrė Vakarų mąstymo tradicijai ne tik suartėjimo su kitomis mąstymo tradicijomis horizontus, tačiau ir atkreipė dėmesį į aktualias žmogaus gyvenimo ir kūrybos problemas, naujai interpretavo daugelį klasikinės filosofijos sąvokų. [...] Šio straipsnio tikslas - išnagrinėti Bergsono ir jo tiesioginio pirmtako ir įkvėpėjo neklasikinės filosofijos pradininko Schopenhauerio sąvokos "gyvenimas" menines interpretacijas panašumus ir skirtumus, nužymėti filosofijos ir meno sąsajas, atskleisti pagrindinių filosofinių kategorijų: trukmės "durée", gyvybinio polėkio "élan vitale" sampratas Bergsono "kūrybinės evoliucijos" koncepcijoje. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Henris Bergsonas (Henri Bergson); Gyvenimas; Gyvybinis polėkis; Henri Bergsonas (Henri Bergson); Intelektas; Intuicija; Kūryba; Menas; Protas; Schopenhaueris; Trukmė; Art; Bergson; Creativity; Duration; Henri Bergson; Intellect; Intuition; Life; Mind; Schopenhauer; The art; Vital impetus; Élan vital.
ENThe author of the article focuses her attention on the artistic interpretation of life concept in Bergsons conception of creative evolution and some of the more important ideas of Arthur Schopenhauers voluntaristic philosophy that influenced this conception. Firstly, the author discusses the artistic nature of Bergsons philosophy, draws attention to its unity, highlights the specificity of the concepts of "creation" and "becoming". It is emphasized that the concept of "life" unfolds in two main directions. First of all, Bergson understands life as duration (durée). Secondly, this duration is conceived as a permanent voluntary creation process which is constantly animated by new coming forms of spontaneously outspreading life impulse (élan vital). The author also discusses Bergson’s critical and negative attitude towards objective, scientifically oriented philosophy which, according to him, cannot reach the essence of the unfolding of life’s nature. At the end of the article is revealed the peculiarity of the synthesis of Bergson’s philosophical and artistic thought. [From the publication]
