Lietuvių populiariosios muzikos ištakos. Kauno mažosios scenos artistai, XX a. 3-4 deš.

• Kauno miesto muziejus: leidinio tekstas

LTXX a. pradžioje pramogų industrija Europoje galėjo plėtotis tik demokratiniu keliu žengiančioje nepriklausomoje valstybėje, kokia tarpukariu tapo pirmoji Lietuvos Respublika. Pramogų kultūros atsiradimas glaudžiai siejosi su stilistinio muzikinio atsinaujinimo siekiais, radikalaus modernėjimo tendencijomis visų žanrų muzikoje, vaizduojamajame mene, literatūroje, architektūroje. Neatpažįstamai keitėsi mada, gyvenimo stilius. Besivystanti moderni vakarietiška pramogų industrija pačiu demokratiškiausiu būdu - radijo bangomis, muzikos įrašais, kino produkcija - ilgainiui užkariavo jaunos Lietuvos valstybės piliečių sąmonę. Formavosi laisvalaikio kultūra, meninis skonis. Radikaliam naujumui visuotinai įsitvirtinti susiklostė itin palankios objektyvios sąlygos - technikos pažanga, greičio ir nuotolių įveikimo rekordai, atvirumas pasauliui, besivystanti miestų infrastruktūra. Spartus naujovių įsisavinimas bei naujosios muzikinės raiškos suvokimas ir praktinis pritaikymas įgavo konkrečius pavidalus, tapo prieinamas įvairių socialinių sluoksnių bei išsilavinimo žmonėms. 1918 m. paskelbus nepriklausomybę, Lietuva dar nemažą laiko tarpą gyveno politinio nestabilumo sąlygomis. Pirmoji Lietuvos Respublika buvo kuriama etniniu pagrindu, tačiau itin aktuali išliko teritorinio vientisumo problema.1 Po Spalio perversmo užsidarė sienos su bolševikine Rusija, o 1920-aisiais Lenkijai okupavus Vilnių ir Vilniaus kraštą, - ir su kaimynine Lenkija. Lietuva neteko savo istorinės sostinės Vilniaus. Laikinąja sostine tapo Kaunas, buvęs nedidelis Rusijos šiaurės vakarų krašto gubernijos miestas, kurio augimą daugiau nei du šimtmečius ribojo gynybiniai fortai ir Rusijos įstatymai. Aprimus nepriklausomybės kovoms, labai išryškėjo Vakarų Europos kultūros įtaka.3-4 deš. Lietuva sutvirtėjo ekonomiškai: plėtojosi pramonė, prekyba, neatpažįstamai pasikeitė Kaunas - kilo prekybos bendrovių būstinės, daugiaaukščiai modernizmo stiliaus pastatai, bankai, teatrai, kino teatrai, elegantiški restoranai ir kavinės, gyvenamieji namai.2 Pasaulinė technikos pažanga, kokybiškesnio gyvenimo troškimas išjudino didžiulių pasikeitimų grandinę. Pamažu formavosi lietuviško miesto kultūra ir tai buvo nauja. Gyventojų skaičius miestuose smarkiai gausėjo, juose apsigyveno nemažai iš Rusijos grįžusių Pirmojo pasaulinio karo pabėgėlių, lietuvių naudai keitėsi tautinė gyventojų sudėtis. Kito jų socialinė struktūra: atsirado pramonininkų, valdininkų, karininkija, susiformavo inteligentija, kūrėsi kultūros židiniai.3 1922 m. įkurtas Vytauto Didžiojo universitetas, 1933 m. Kauno konservatorija. 3 deš. Kauno gyventojų būta apie 110 tūkst.4. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kaunas; Mažoji scena; Muzikos įrašai; Populiarioji muzika; Entertaining performance; Kaunas; Little stage; Music recording; Music recordings; Popular music.

ENThe manifestations of early twentieth-century popular music in independent Lithuania were closely related to the quest for stylistic musical renewal and trends towards radical modernisation in all genres of music, fine art, literature, and architecture. Due to radio and record, the developing Western entertainment industry gradually caught on among the citizens of the young Lithuanian state. The conditions for radical innovations to be widely established were particularly favourable: technical progress, new achievements in travel speed and distance, openness to the world, and the developing urban infrastructure. The rapid adoption of innovations and the perception of a new form of musical expression and its practical application took shape and became accessible to people from different social strata and with different educational backgrounds. In the 1920s and 1930s, music was usually played only on a small podium, the 'little stage' (in Lithuanian, mažoji scena) in restaurants, cafes, and cinemas. This new expression of the modern world, an art form permeated with a hybrid spirit, appeared in places of entertainment and other venues for spending free time. Wealthier society members patronised spacious restaurants with little stages on Laisvės alėja (Freedom Avenue) in the city centre and spent their time in cinemas and cafes. After 1920, several families of Lithuanian Jewish musicians, including the Hofmeklers, the Stupels, and the Banks, came to the temporal capital. Violinist Moishe Hofmekler (1898-1965) and the bands under his leadership earned a reputation as the most professional on the little stage in Kaunas, and the Metropolis restaurant became their base. Arguably the best swing orchestra was the band conducted by the classically trained violinist Daniel Pomerantz (Pomerancas, 1904-1981); this band usually played at the Konradas and Metropolis cafes on Laisvės Avenue, a popular venue among artists.Cabaret singer Daniel Dolski (1891-1931), soloists Antanas Šabaniauskas (1903-1987), Antanas Dvarionas (1899-1950), Stepas Graužinis (1910-1985), and Vladas Sipaitis (1904-1992), couplet singer and artist Petras Biržys (1896-1970), the vocal sextet "Šeši vėjai" ("Six Winds"), "Linksmieji broliai" ("Funny Brothers") comic ensemble, and opera soloists, who also performed on the little stage, were very popular. The bands of Abraham and Josif Stupels, Chanon Tzeitel, and Jasha Levinson, which played in Pale-Ale and Monika cafés, and the Versalis band conducted by Max Borstein were also well-known. In 1924, the German Odeon Records and in 1931 Columbia Records brought equipment to Kaunas, started recording local performers of popular music and opera, and invited them to recording sessions in the studios in Copenhagen, London, and Berlin. By 1940, records with the music of various genres recorded by Lithuanian performers had been released by fourteen foreign companies, including Odeon, His Master's Voice, and Columbia. Nevertheless, after the 1930s, the spread of totalitarianism from the east and the fifty-year Soviet occupation sealed the fates of many artists and musicians who played in the independent Republic of Lithuania in the 1920s and 1930s. The painful loss of creative freedom lasted until the national rebirth and the restoration of the second independent Republic of Lithuania in 1990. [From the publication]