Neklasikinio mąstymo slinktys: gyvenimo filosofijos principų transformacijos Bergsono intuityvizme

LTStudija skiriama prancūzų filosofo Henri Bergsono koncepcijos santykiams su ankstesne neklasikinės filosofijos tradicija aptarti ir pagrindinių intuityvistinės filosofijos mokymų bei idėjų analizei. Joje glaustai aptariamos idėjinės Bergsono filosofijos ištakos, santykiai su Antikos, klasikinės vokiečių filosofijos, prancūziškojo spiritualizmo tradicija, evoliucionizmo ir Rytų filosofijos idėjomis. Ypatingas dėmesys skiriamas Bergsono mokymų santykiams su neklasikinės filosofijos korifėjų Arthuro Schopenhauerio ir Friedricho Nietzscheės mokymais, atskleidžiamas jų idėjų poveikis Bergsono mąstysenai. Toliau remiantis konkrečių filosofo tekstų analize išryškinamas Bergsono pozityviosios metafizikos savitumas, detaliai aptariamos jo „gyvybinio polėkio“ (ėlan vitale), „trukmės“ (durėe) koncepcijos, mokymai apie sąmonę, intelektą, intuiciją, kūrybos teorija, estetikos ir meno filosofijos idėjos. [Iš straipsnio, p. 15]Reikšminiai žodžiai: Henris Bergsonas (Henri Bergson); Bergsoniškoji metafizika; Estetika; Gyvybinis polėkis; Henri Bergsonas (Henri Bergson); Intelektas; Intuicija; Intuityvistinė filosofija; Kūryba; Menas; Meno filosofija; Metafizika; Nietzsche; Rytų filosofija; Schopenhaueris; Sąmonė; „gyyybinis polėkis“; „trukmė“; "Duration"; Aesthetics; Art; Bergson; Bergsonian metaphysics; Consciousness; Creativity; Eastern philosophy, "elan vital"; Henri Bergson; Intelligence; Intuition; Intuitive philosophy; Metaphysics; Nietzsche; Philosophy of art; Schopenhauer; Élan vital.