LTPastaruosius dešimt metų Lietuvos farmacijos rinkoje nuolat gana sparčiai augo išlaidos vaistiniams preparatams įsigyti. Dažnai žiniasklaidoje pasirodydavo straipsnių apie tai, kad vaistų gamintojų, rinkodaros teisės turėtojų, vaistinių savininkų interesas yra tik kuo daugiau parduoti gaminamų, platinamų ar skatinamų vartoti vaistinių preparatų, farmacijos paslaugos vartotojui teikiamos neatidžiai, vadovaujantis labiau verslo, o ne paciento sveikatos interesais1. Šių problemų giliau gvildenti ir analizuoti pradėjo 2016 m. pabaigoje Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sųjungos (toliau - LVŽS) vadovai, viešai paskleidę idėjų steigti valstybinių vaistinių tinklų. LVŽS pirmininkas R. Karbauskis aiškino, kad poliklinikose ir ligoninėse steigiant valstybines vaistines padidėtų vaistinių konkurencija ir dėl to mažėtų vaistų kainos. Vaistinių veiklos reguliavimui pritarė ir Lietuvos Respublikos Prezidentė, kuri 2017 m. birželio 8 d. savo metiniame pranešime teigė, kad "tvirtos laikysenos reikia ir jau prasidėjusiam perversmui vaistų rinkoje. Ji dešimtmečius balansuoja tarp farmacininkų godumo ir vaistų ne įperkančio žmogaus"2.Reikšminiai žodžiai: Farmacinė veikla; Konstitucija; Konstitucinis teismas; Konstitucinė jurisprudencija; Teisinis reguliavimas; Constitution; Constitutional Court; Constitutional jurisprudence; Legal regulation; Pharmaceutical activities.