LTStraipsnyje analizuojami įtaką studijų proceso kokybei darantys veiksniai. Studijų kokybė ir jos užtikrinimas yra prioritetinis uždavinys Europos aukštojo mokslo erdvėje. Pagrindinės Bolonijos proceso nuostatos orientuotos į aukštojo mokslo paradigmos kaitą. Berlyno komunikate (2003) pažymimas poreikis užtikrinti kokybę instituciniu, nacionaliniu ir Europos lygiu, tobulinti bendrus kokybės užtikrinimo kriterijus ir metodologijas. Bergeno komunikate (2005) pabrėžta mokslinių tyrimų reikšmė, siekiant gerinti studijas, be to, pritarta Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sistemai, kuri pagrįsta mokymosi pasiekimais. Juos apibrėžia Dublino aprašai (2005), kur nusakytas kiekvienai studijų pakopai būtinas supratimas ir žinios, jų taikymas, aptarti būtini sprendimų priėmimo, bendravimo ir mokymosi mokytis gebėjimai (2014–2020 m. ES fondų investicijų į mokymo programas tinkamumo ir suderinamumo atvejo studija, 2018). Leuveno komunikate (2009) akcentuotos į studento poreikius orientuotos studijos, kurios prioritetas išlieka ir Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės užtikrinimo nuostatos ir gairės (2015). J. Huisman’as ir kt. (2015) nurodė, kad aukštojo mokslo studijų kokybės kultūrai, viena vertus, būdingas kultūrinis / psichologinis elementas, kita vertus, struktūrinis / valdymo elementas. Taigi su studijų kokybe susijusių veiksnių yra labai daug. Šiame straipsnyje analizuojamas Klaipėdos universiteto (Lietuva) ir „1 Decembrie 1918“ universiteto (Alba Iulia, Rumunija) pedagoginių studijų studentų požiūris į svarbius studijų kokybės veiksnius. Kokybės ir jos užtikrinimo apibrėžimas įvairiose šalyse ir institucijose skiriasi.Tyrime ši sąvoka vartojama platesne prasme, apimant visą aukštosios mokyklos veiklą, grindžiamą pačių institucijų strateginiais tikslais, kurie atitiktų jų vidinę kokybės kultūrą, kartu ir išorinius kokybės reikalavimus. Be to, atsižvelgiama į tokius kokybei reikšmingus, pasak L. Adamson’o, M. Becerro ir kt. (2010), veiksnius, kaip vertinimo kokybė, studentų naujų žinių įsisąmoninimas, akademinės programos, mokymas ir mokymasis, studentų patirtis, programų rengimas. Straipsnyje analizuojamas pedagoginių studijų studentų požiūris į studijų kokybę lemiančius veiksnius. Tyrime dalyvavo Lietuvos ir Rumunijos regioninių universitetų (Klaipėdos universiteto ir „1 Decembrie 1918“ universiteto) studentai – 553 asmenys, studijuojantys įvairiomis formomis bakalauro ir magistrantūros studijų pakopose. Tyrimas atliktas siekiant didinti tarptautiškumą ir puoselėti partnerystę su ES universitetais. Glaudus bendradarbiavimas atliekant mokslinius tyrimus padeda skleisti gerąją patirtį, siekiant gerinti studijų kokybę. Šiuo tarptautiniu tyrimu teoriškai ir empiriškai grindžiama tyrimo metodologija, statistiniais metodais nustatyti svarbiausi veiksniai, nuo kurių priklauso studijų proceso kokybė. Ištirta, kaip nuo studijų vertinimo, mokymosi motyvacijos, amžiaus ir kitų parametrų priklauso studentų požiūris į konkrečius studijų proceso kokybės veiksnius. Tyrimo rezultatų sklaida padės universitetų akademinei bendruomenei atlikti panašaus pobūdžio tyrimus ir jų pagrindu tobulinti studijų kokybę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: 1 Decembrie 1918 universitetas; Klaipėdos universitetas; Studentų požiūriai; Studentų požiūris; Studijų kokybė; Studijų kokybės faktoriai; Studijų procesas; 1 Decembrie 1918 university; Factors of study quality; Klaipėda university; Process of the study; Quality of the study; Students approach.
ENThe article analyzes the factors that influence the quality of the study. Quality of study and its assurance are priority tasks in the European higher education area. The key provisions of the Bologna Process focus on the paradigm shift in higher education. The Berlin Communique (2003) identifies the need for quality assurance at institutional, national and European level as well as for the development of common quality assurance criteria and methodologies. The Bergen Communiqué (2005) emphasized the importance of research for the improvement of studies, and endorsed the European qualifications framework for higher education based on learning outcomes. They are defined by the Dublin Descriptors (2005), which describe knowledge and understanding specific to each cycle, the application of knowledge and understanding, as well as decision-making, communication and learning to learn skills (2014-2020 Case Study of the Suitability and Compatibility of European Union Funds Investment in Training Programs, 2018). The Leuven Communique (2009) emphasizes student-centered studies, which remain a priority in the European Higher Education Area Quality Assurance Regulations and Guidelines (2015). The article analyzes the attitude of students of pedagogical studies towards the factors that influence the quality of studies.Students from Lithuanian and Romanian regional universities (Klaipėda University and 1 Decembrie 1918 University) participated in the study, 553 persons studying in various forms, undergraduate and postgraduate studies. The study was conducted with the aim of increasing internationalization and developing partnerships with European Union universities. Close collaboration in research helps to disseminate best practice in improving the quality of studies. This international study is theoretically and empirically based on the research methodology and statistical methods have identified the most important factors that determine the quality of the study process. It is researched how students’ attitudes towards individual study process quality factors depend on their study evaluation, learning motivation, age and other parameters. The dissemination of the research results will help the academic community of the universities to carry out similar research and to improve the quality of studies on this basis. [From the publication]