A Philosophical analysis of the concept of sustainable development

LTPagrindinis straipsnyje atliktos filosofinės analizės tikslas – apibrėžti darnaus vystymosi koncepcijos filosofinius pagrindus. Esminį probleminį analizės lauką sudaro darnaus vystymosi koncepcijos filosofinės prasmės analizė, siekiant atskleisti šios sąvokos metafizinių, etinių ir ekologinių parametrų sinergiją. Šiame straipsnyje keliama problema – teigiama, kad tvaraus vystymosi koncepcija susijusi ne tik su žmonių, bet ir su pasaulio, kuriame jie gyvena, gerove, tad darnaus vystymosi koncepcija gali būti suprantama kaip holistinė filosofija, apimanti klasikines filosofines perspektyvas, taip pat harmonizuojanti ir integruojanti ekonominės, sociopolitinės ir ekologinės sistemų veiklą. Siekiama išanalizuoti ir atskleisti darnaus vystymosi koncepcijos formavimosi filosofinį kontekstą, išanalizuoti klasikinių etinių filosofijos teorijų reikšmę darnaus vystymosi koncepcijai, holistinį filosofinį požiūrį ir pagrįsti jo reikšmę darnaus vystymosi koncepcijai. Teigiama, kad darnaus vystymosi koncepcija, tapusi konkrečiu šių laikų gerovės atskaitos tašku, kyla iš senovės Graikijos filosofų vartotos arche sąvokos ir išlaiko jai būdingą archajišką prasminį kontekstą. Problemos, su kuriomis susiduria darnaus vystymosi koncepcija, tokios kaip žmogaus veiksmų pasekmės ir vertinimas pasaulyje arba požiūris į gamtos išteklius ir jų išsaugojimą ateities kartoms, atsakingas buvimas pasaulyje ir kitos, iš esmės yra filosofinės, glaudžiai susijusios su klasikinėmis filosofijos teorijomis. Šiame straipsnyje nagrinėjamos klasikinės etinės filosofijos teorijos, atskleidžiamas jų ryšys su darnaus vystymosi koncepcija.Siekiant geriau suvokti etinių filosofijos teorijų principų reikšmę darnaus vystymosi koncepcijai, analizuojama klasikinių utilitarinės ir deontologinės etinių teorijų vertybių bei posūkio į holizmo filosofiją įtaka ir reikšmė. Holistinė filosofinė prieiga įgalina darnaus vystymosi koncepciją suvokti kaip sudėtingą ir daugialypę būties plėtros viziją, įgalinančią darnų ekonominės, politinės, švietimo ir kultūros sričių veikimą, kuris neįmanomas, neįveiklinus klasikinių etinių vertybių, siekiant tvaraus žmonijos klestėjimo. Straipsnyje taikomi teoriniai filosofijos metodai: sisteminė mokslinės literatūros analizė, teorinė lyginamoji analizė, kritinio teksto rekonstravimas, teorinis apibendrinimas. Šie metodai leidžia pasiekti straipsnio tikslą ir įgyvendinti išsikeltus uždavinius. Remiantis atlikta analize, galima teigti, kad klasikinės etinės filosofijos teorijos gali padėti priimti sprendimus, kurie užtikrintų darnų vystymąsi. Laikantis klasikinės etinio utilitarizmo teorijos, kuri įgalina maksimaliai išnaudoti visus turimus išteklius ir padidinti bendrą naudą, galima įžvelgti tiesioginį ryšį su darnaus vystymosi koncepcija. Kadangi utilitarizmas visus žmones, kartais ir nežmogiškas būtybes laiko lygiaverčiais moraliniais agentais, kurie gali būti vienodai naudingi, galima teigti, kad utilitaristinė pasaulėžiūra įpareigoja prisiimti atsakomybę už savo veiksmų pasekmes ir taip užtikrina būsimų pasekmių tvarumą. Remiantis deontologine etine teorija, veiksmai vertinami atsižvelgiant ne į jų pasekmes, o į tai, ar jie atliekami sąmoningai ir ar įmanoma juos universalizuoti. Tokia pasaulėžiūra įgalina apmąstyti ne tik veiksmus ir jų pasekmes, bet ir motyvus, siekiant darnaus žmonijos vystymosi.Filosofiniu požiūriu, darnus vystymasis šiais laikais gali būti suprantamas kaip holistinė etika, grindžiama darnios ekologinės sistemos vertės viršenybe ekonominės sistemos atžvilgiu. Holistinė filosofinė prieiga leidžia darnaus vystymosi koncepciją traktuoti kaip integralią ekonominių, socialinių-politinių ir ekologinių sistemų veiklą, kurios darniam veikimui ir iššūkių įveikimui būtinas vertybinis pagrindas bei atviras filosofinis dialogas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darnus vystymasis; Deontologinė etika; Etinės teorijos; Filosofija; Holistinė etika; Tvari plėtra; Deontological ethics; Ethical theories; Holistic ethics; Philosophy; Sustainable development.

ENThe main aim of the research is to reveal the philosophical foundations of the concept of sustainable development. The scope of this research includes an analysis of the philosophical meaning of the concept of sustainable development, focusing on the revealing of the synergy of metaphysical, ethical and ecological parameters of this concept. To give a deeper understanding about different opinions and approaches to sustainable development, there will be an interpretation of some theoretical perspective both about sustainable development and also about different philosophical theories and how they are related sustainable development. The concept of sustainable development is not only concerned with the well-being of people but also of the world where human live, therefore the concept of sustainable development can be understood as holistic philosophy that includes classical philosophical prospects as well as harmonizes and integrates the activities of economic, sociopolitical and ecological system. Therefore, in this article are raised concrete tasks: to analyze the literature and reveal the philosophical context of the formation of the concept of sustainable development; to analyze classical ethical philosophical theories and argue their significance for the concept of sustainable development; to analyze a holistic philosophical approach and to argue its significance for the concept of sustainable development. [From the publication]