LTŠiandien tų, kurie stebi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - Konstitucinis Teismas, Teismas) jurisprudenciją, jau nestebina tai, kad išnagrinėtoje konstitucinės justicijos byloje vertindamas ginčijamo teisės akto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau - Konstitucija) Konstitucinis Teismas neretai pripažįsta tirtojo teisės akto prieštaravimą ar neprieštaravimą ne tik konkrečioms Konstitucijos normoms, bet ir konstituciniams principams. Nepaisant Lietuvos mokslo doktrinoje jau gana seniai išsakyto požiūrio, kad teisės principai persmelkia ir teisinį reguliavimą, ir teisinę praktiką1, iki to momento, kai konstituciniai principai buvo pasitelkti Konstituciniame Teisme vertinant ginčijamo teisės akto konstitucingumą, teko kurį laiką palūkėti. Nuo Konstitucinio Teismo darbo pradžios 1993 m.2 iki tol, kai Teismo jurisprudencijoje pirmą kartą ginčijamas teisės aktas buvo pripažintas prieštaraujančiu ne tik Konstitucijos normoms, bet ir konstituciniam principui, praėjo daugiau kaip šešeri metai. Tai buvo padaryta Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d. nutarime3, priimtame išnagrinėjus parlamentinės opozicijos pastangomis inicijuotą prašymą ištirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo konstitucingumą, nusprendus, kad ginčijamas vykdomosios valdžios teisės aktas prieštarauja ne tik Konstitucijos normoms, bet ir teisinės valstybės principui. [Iš straipsnio, p. 87]Reikšminiai žodžiai: Konstituciniai principai; Konstitucinis teismas; Konstitucinė doktrina; Konstitucinė jurisprudencija; Teisinės valstybės principas; Constitutional Court; Constitutional doctrine; Constitutional jurisprudence; Constitutional principles; The rule of law.