LTMažasis fotoalbumas "Vilniaus žydų gatvė", 1931 m. išleistas Ciuriche ir Leipcige keturiomis kalbomis1, ilgą laiką buvo žinomas kaip bibliofilinė retenybė, apgaubta savitos legendos ir miglotų prielaidų. Fotografijos, judaikos ar Vilniaus istorijos žinovai jį vertino kaip išskirtinį leidinį, kuriame Lietuvos Jeruzalė tapo avangardinio eksperimento objektu. Šis fotomeno eksperimentas buvo atliktas su puikiu techninių metodų išmanymu, su dėmesiu savitai vietos atmosferai, su moderniai ironišku, bet drauge - šiltu žvilgsniu. Objektyvo centre - žydiškojo Vilniaus širdis. Moišės Vorobeičiko (Mol Vero) fotografijose užfiksuotas senasis žydų rajonas trikampyje tarp Vokiečių (jidiš Daytsher), Dominikonų (Dominikaner) ir Mėsinių (Yatkever) gatvių su tankiu skersgatvių ir pereinamų kiemų labirintu bei centrine ašimi - Žydų gatve (Yidishe gas), susikūręs XVII amžiaus pradžioje, kai judėjų bendruomenė gavo Lietuvos valdovų privilegijas. Ši Vilniaus erdvė tradiciškai buvo vadinama getu, nors iš tikrųjų niekada nebuvo uždara, atribota nuo krikščioniškojo miesto gyvenimo. Toji dviprasmybė matyti ir fotoalbumo pavadinimuose skirtingomis kalbomis - angliškai the Ghetto Lane, vokiškai - ein Ghetto im Osten, tačiau jidiš ir hebrajų kalbomis - Yidishe gas in Vilne ir Rehov ha-Yehu- dim be-Vilna, t.y. ne "getas", o tiesiog "Vilniaus žydų gatvė". [Iš teksto, p. 65]Reikšminiai žodžiai: Fotografija; Getas; Istoriniai šaltiniai; 20 amžius; Vilnius; Žydai; Ghetto; Historical sources; Jews; The Lithuanian XX c. history; The Photography; Vilnius.
ENThe small photography book "The Ghetto Lane in Wilna", which was published in Zurich and Leipzig in 1931 in four languages,1 has long been known as a collector's item, shrouded in legend and vague assumptions. It was regarded by scholars of photography, Judaic studies and Vilnius'’ history as an exclusive publication, in which the Jerusalem of Lithuania was the subject of an avant-garde experiment. That experiment in photographic art was done with a great knowledge of technique, paying close attention to the peculiar atmosphere of the city, and with an ironic but warm look. It examines the heart of Jewish Vilnius. The photographs by Moshė Vorobeichic (Moï Ver) depict the old Jewish quarter, with its dense labyrinth of pavements and walk-through courtyards, that was established in the early 17th century when the Jewish community gained privileges from the Grand Duke of Lithuania, in the triangle between Vokiečių (in Yiddish, Daytsher), Dominikonų (Dominikaner), and Mėsinių (Yatkever) streets, with Jewish Street (in Lithuanian, Žydų gatvė, in Yiddish Yidishe gas) as its central axis.