Racionalusis diskursas ir argumentacija

LTTik XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje pradėtas plačiau vartoti terminas „diskursas“ (pranc. discours, angl. discourse), kuris tradiciškai reiškė atskiro subjekto struktūruotą rašytinį ar šnekamąjį pranešimą, t. y. tekstą. Bet pastaraisiais dešimtmečiais diskurso sąvoka paplito įvairiuose moksluose ir įgijo daug naujų reikšminių atspalvių, mat paaiškėjo, kad diskursas nėra apribotas tik rašytine ar šnekamąja kalba, jis apima ir nekalbinius procesus, o vėliau buvo atskleistas diskurso prigimties interakciškumas. Dabar diskurso sąvoką galima apibūdinti kaip vienareikšmiškai neapibrėžiamą, todėl neaiškią ir „išsiliejančią“. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Pažinimas; Diskursas; Logika; Šiuolaikinė argumentacijos teorija; Cognition; Discourse; Logic; Modern theory of argumentation.

ENArticle deals with problems of rational discourse in science and everyday life, because reasoning evidently or at least the giving of reasons is pervasive in our society. We use language to persuade or convince one another, to exchange information, etc, but we do distinguish between instrumental and argumentative uses of language. By saying the argumentative use of language, we mean those utterances that succeed or fail only due to a so-called rational foundation the presence or absence of support by arguments, reasons, evidence. The modern theory of argumentation, developed in part by Stephen Toulmin, along with Chaim Perelman and Louise Olbrechts-Tyteca, accomplished an epistemological shift from formal, technical logic toward informal applied logic. It has revealed the possibility to see far beyond the limits of formal logic and understand better the complex and complimentary nature of human rationality. [From the publication]