Vietos maisto sistemos organizavimu suinteresuotų veikėjų analizė: Raseinių rajono atvejis

LTIššūkis, kurį siekiama paversti unikalia galimybe, yra Europos žalioji kryptis. ES ir jos piliečiai prioritetą teikia regioninėms ir vietos maisto sistemoms, trumposioms maisto tiekimo grandinėms, kurios sudaro galimybes puoselėti sveikesnę gyvenseną ir stiprinti vietos ekonomiką. Tyrimo tikslas – apibrėžti, kaip organizuojama vietos maisto sistema ir nustatyti tuo suinteresuotus veikėjus Raseinių rajone. Atliekant tyrimą išanalizuota vietos maisto sistemos termino raida sudarė prielaidas apibrėžti vietos maisto sistemos organizavimą, nustatyti ir išanalizuoti suinteresuotųjų elgsenos veiksnius. Atliekant tyrimą išanalizuoti užsienio ir Lietuvos mokslininkų tyrimų rezultatai, dokumentai, atliktas empirinis tyrimas. Nustatyta, kad suinteresuotieji vietos maisto sistema yra labai įvairūs: namų ūkiai, žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai, darželiai, mokyklos, ligoninės, kavinės, turgavietės, „Maisto bankas“, maisto perdirbimo įmonės, bendruomeninės organizacijos, turizmo centrai, ūkininkus telkiančios organizacijos, visuomenės sveikatos biurai, rajonų savivaldybės administracijos. Vietos maisto sistemoje galima skirti keturias potencialias suinteresuotųjų bendradarbiavimo sritis: bendradarbiavimas stengiantis pasiekti išteklius ir jais dalintis; stengiantis pagerinti organizavimo operacijas; palaikyti santykius su vartotojais; siekiant ūkių tvarumo ir atsparumo išoriniams pokyčiams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Suinteresuotieji; Trumpoji maisto tiekimo grandinė; Vietinis maisto produktas; Vietos maisto sistema; Local food; Local food system; Short food supply chain; Stakeholders.

ENEU institutions and the public are increasingly debating giving priority to regional and local food systems, short supply chains which create opportunities for a healthier lifestyle and the strengthening of the local economy. The aim of this research is to define the organisation of the local food system, and to identify those involved in its organisation in the Raseiniai district. The research analysed the development of the local food system, which creates the preconditions for defining its organisation, and identifying and analysing factors in stakeholders‘ behaviour. The results of an investigation into research by foreign and Lithuanian scientists, documents and empirical research were analysed. Organising the local food system means creating, exchanging, communicating and cooperating in a short food supply chain between food consumers and stakeholders (agricultural service providers, local government, governmental and non-governmental organisations, agricultural producers, caterers and processors).The aim is to promote a healthy lifestyle and environment, and to facilitate the cultivation, production, processing and marketing of local food products in a given geographical area. It has been established that the local food system is very diverse: households, agricultural and food producers, kindergartens, schools, hospitals, cafes, markets, food banks, food processing companies, community organisations, tourism firms, farmers‘ organisations, public health offices, and district municipal administrations. Four potential areas of cooperation in the food system can be distinguished: accessing and sharing resources; improving operations; maintaining relations with consumers; and the sustainability and resilience of farms. Having analysed the benefits of the local food system, it was found that consuming local food creates social benefits, by selling high-quality, better-tasting products to the consumer, through short-chain food supply, direct producer-to-consumer communication, and product co-production. [From the publication]