Šarvuotės elementai iš Klaipėdos pilies teritorijos
LT2014 m. vykdytų archeologinių tyrimų metu Klaipėdos pilies teritorijoje pirmą kartą aptikta šarvų detalių - žiedmarškės fragmentas, pavienių šių šarvų grandelių ir viena plokštelinių šarvų detalė. Šio tipo radiniai yra gana reti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio archeologijoje, todėl kiekviena šarvų detalė, kaip atitinkamo laikotarpio karybą atspindintis artefaktas, turi būti kuo išsamiau ištirta. Klaipėdos pilies šarvuotės elementų analizė leidžia plačiau pažvelgti ne tik į Ordino, viduramžių Europos, bet ir į LDK karybos istoriją, suteikia papildomos informacijos apie tuo metu vyravusias šarvuotės tendencijas, karybos išsivystymo lygį. Istoriografija, skirta Vokiečių ordino ginkluotei ir šarvams, yra gana skurdi. Išsamiausiai ši specifinė tema tyrinėta lenkų mokslininko Andrzejaus Nowakovskio. Šiek tiek apie tai kalba ir britų ginkluotės tyrėjas Davidas Nicolle. Šarvų tyrimams skirtų lietuviškų publikacijų pasirodė dar tarpukario Lietuvoje. Rimtesnį pobūdį šie tyrimai įgavo tik sovietmečiu, o keletas straipsnių ir leidinių pasirodė ir jau nepriklausomos Lietuvos laikais. Vis dėlto lietuviškoje istoriografijoje pagrindinis dėmesys skiriamas lietuvių šarvuotei, tuo tarpu Vokiečių ordino šarvuotė praktiškai nenagrinėta. Klaipėdos pilies istorija prasideda 1252 m., kai Livonijos ordinas, Vokiečių ordino didžiojo magistro vietininko Eberhardo von Seyne ir Kuršo vyskupo Heinricho iniciatyva pastato pilį Dangės žiotyse. Vieta pasirinkta neatsitiktinai - Ordinui reikėjo išėjimo į jūrą, kuriuo galima buvo pasinaudoti kaip vienu iš ekspansijos į Lietuvą taškų, užtikrinti susisiekimo tarp Livonijos ir Teutonų ordinų saugumą bei atkirsti Lietuvą nuo jūros. Be pagrindinės aptvarinio tipo pilies, miestui saugoti buvo pastatytos ir trys apsauginės pilaitės.Dviejų jų vietos yra žinomos ir archeologiškai tyrinėtos. 1253 m. pilis tampa mūrine, kur įkurdinama rinktinė įgula. Tais pačiais metais ją nesėkmingai bando pulti žemaičiai ir Sembai. Apjuosta pylimu ir stiprios įgulos ginama, pilis buvo neįveikiama mūrinių pilių šturmo patirties neturintiems kuršiams, žemaičiams ar sembams. 1323 m. kovo 14 d. lietuviai nusiaubia ir sudegina Klaipėdą ir tris jos apsaugines pilaites. Pilis atlaiko priešų antpuolius ir išlieka neužimta iki 1379 m. Vis dėlto po pirmojo užėmimo Ordinas pilį netrukus susigrąžina. Klaipėdos pilis vėl puolama 1393 m., kai žemaičių pajėgos, sudeginusios medinius miesto gynybinius bokštus, sienas ir patį miestą, puola ir pilį. Kryžiuočiams pavyksta atlaikyti antpuolį, nors pačioje pilyje buvo kilęs ne vienas gaisras6. Nuo 1399 m. prasideda pilies perstatymo darbai, kuriuos savo antpuoliais vis bando sutrukdyti žemaičiai. Nuo 1400 iki 1422 m. žemaičiai ir lietuviai Klaipėdos pilį nesėkmingai puldinėjo kas dveji treji metai. [Iš straipsnio, p. 130]Reikšminiai žodžiai: Klaipėdos pilis; Šarvuotės elementai; Grandiniai šarvai; Lameliaro plokštelės; Klaipėda castle; Armor elements; Chain armor; Lamellar plates.
ENDuring the 2014 excavations at the castle of Klaipėda for the very first time finds related to body armour were discovered. These included finds such as a fragment of chain mail, a number of single loops from chain mail and one fragment of plate armour. The above mentioned fragment of a chain mail was discovered as a lump and still had intact links, therefore, provided with the most valuable information. Analysis of its thickness and pattern of chains has shown that the chain mail had more than one layer. Unfortunately, corrosion has made it impossible to ascertain whether the lump is, in fact, a fragment of a chain mail or if it was used as additional protection worn together with other types of armour. Single finds of chain loops were recovered from different areas of castle site and varied in terms of thickness and linking of chains. Shape of wire in cross-section was also different, however, the loops appeared to be similar in diameter. Even though chain mail fragments recovered at Klaipėda castle is a complex subject for analysis, it is certain that crew of the castle wore Late Medieval chain mail. This type of armour could have been worn since the very establishment of the Order’s castle and up until the end of the 1 Sth century. It was probably used as main type of protective clothing or as an additional element of armour. A metallographic analysis is required for further studies in order to accurately identify the chain links. A single plate of Lamellar armour was also recovered from the castle site of Klaipėda. It is a significant find, because it was discovered in a castle which was under the influence of Teutonic Order as opposed to its usual find spot in the territories of the Grand Duchy of Lithuania. A consideration of the fact that castle of Klaipėda has been under occupation would suggest that Lamellar armour could have been worn by an enemy.However, it is probable that warriors of the Teutonic Order also wore this type of armour. According to a Polish scholar Andrzej Nowakowski, Lamellar armour could have been brought to Prussia, with the help from Balts, from territories of eastern Slavs. [From the publication]
