Klaipėdos tvirtovės bastėjų problema

LTKlaipėdos tvirtovės istorija yra sudėtinė Prūsijos valstybės karo istorijos dalis, turinti didelę reikšmę naujųjų laikų karo architektūros istorijai. Šiandieninės Lietuvos valstybės teritorijos prasme būtent Klaipėdoje galimai atsirado pirmieji modernios, arba naujųjų laikų, karo architektūros pastatai. Taigi Klaipėdos bastėjų statybos klausimas nėra vien lokalios reikšmės, ir jam reikėtų skirti daugiau dėmesio, tuo labiau kad karo architektūros klausimai, ypač terminologija, dar tik pradeda formuotis. Straipsnio atsiradimą tiesiogiai paskatino 2014 m. pabaigoje susidariusi galimybė stebėti iki pat pamatų atkastą rytinį Klaipėdos pilies fundamentą, kuriame buvo aiškiai matomi puslankiu išdėstyti pastato, vadinto bastėja, pamatai, o tiksliau - pylimo papėdę laikanti kuolų eilė. Jau tada kilo klausimas, ar tikrai tinkamai bastėja vadinamas karo architektūros statinys, neturintis aiškaus mūrinio kiauto, tik puslankiu išdėstytą pylimą, papildomai saugantį mūrinius artilerinius pilies bokštus, pastatytus vėlyvaisiais viduramžiais (XV a.). Atidžiau pasigilinus į reikalą, abejonės tik sustiprėjo. Su Vasilijaus Safronovo pagalba pavyko atsekti, kaip bastėjos atsirado Klaipėdos pilies istorijoje. Pasirodo, pirmasis į bastėjas Klaipėdos tvirtovėje dėmesį atkreipė architektas Vytautas Šliogeris1, remdamasis lenkų istorikų tyrimais pagal analogijas2. Vėliau jo teiginiais rėmėsi Vladas Žulkus3, kuris jiems rado ir daugiau patvirtinimų, datuodamas bastėjų statybą 1516-1519 m. Vis dėlto karo architektūros statinys, mūsų nuomone, dar nėra tinkamai įvardytas, daugiausia paremtas XIX a. perpieštu piešiniu, vaizduojančiu aukštus pusapvalius pylimus visuose keturiuose pilies kampuose ir žyminčiu pilies vaizdą prieš 300 metų. Minėtos atodangos patvirtino, kad tokios formos statinių tikrai būta.Bet ar juos galima vadinti bastėjomis, ar rondeliais, ar dar kokiu kitu pavadinimu, užtikrintai pasakyti negalima, tuo labiau kad nėra žinoma, kaip šį statinį vadino jo užsakovai ar statytojai, t. y. tais laikais gyvenę žmonės. Taigi straipsnio problema yra XVI a. pirmojoje pusėje statytų fortifikacinių Klaipėdos pilies statinių įvardijimas ir tipologizavimas, kartu atskleidžiant, kaip funkcionavo XVI a. Klaipėdos tvirtovės gynybinė sistema. [Iš straipsnio, p. 88]Reikšminiai žodžiai: Klaipėdos tvirtovė; Bastėjos; Klaipėdos pilis; Klaipeda fortress; Bastions; Klaipėda castle.

ENThe turn of the 15th century into the 16th marked significant changes in the architecture of fortifications. These were changes related to the quality of buildings and were influenced by increasingly effective use of gunpowder artillery. Masonry buildings, which were common during the Middle Ages, could no longer safeguard from artillery attacks and had to be replaced by ramparts built of earth. Furthermore, artillery towers were replaced by bastea and bastion type of buildings (placed in a flanking position). These changes were revolutionary and took place across the whole Europe. However, they took place at different times and were region-specific. The castle of Klaipėda represents military building practices of the Teutonic Order and, later, of the Duchy of Prussia. As such it is an interesting and important case study because the castle was built in stages, according to fortification standards of the Early Modern period. First phase of construction took place during the period between years 1516 and 1520. During this stage, ramparts were constructed from earth (without a masonry shell). It held out against the attack by Danzig (Gdansk) and the Samogitians in 1520. The second construction phase took place between years 1525-1526 and 1529-1538. After the construction works in phase three (from the year 1538 and roughly to the middle of the 16th century), the castle acquired its final shape. Even though the main construction phases were completed, fortifications were continually reconstructed and reinforced up until the first half of the 17th century. During that time, following the Dutch example, the bastea type of castle was transformed into a bastion.The main aim of this study was to identify and classify the type of bastea fortifications at the castle of Klaipėda through the use of historical and archaeological data. Chronologically, fortifications of this particular type were prevailing from the beginning of the 16th to the first half of the 17th century. The castle of Klaipėda was reinforced with ramparts of bastea type, which are known more specifically as roundels or bulwarks. According to the classification system developed byj. Bogdanowski, these are classified as earth-built bastea type and further divided into a circular bastea sub-type. Studies of original written records are required for identification of accurate terminology that was used to describe fortifications and building processes of the 1520’s. This would reveal the original terms used by the people of that time and would solve the problem of inaccurate terminology. In the context of the present-day Lithuania, earthbuilt bastea fortifications of Klaipėda are significant monuments to the history of warfare and military architecture. Furthermore, these fortifications are also unique and valuable elements of Klaipėda castle because they are dated to the transitional period between the Medieval and Early Modern periods. [From the publication]