Lithuania's anti-corruption policy : between the "West" and the East"?
LTLietuvoje bei kitose naujose Europos Sąjungos valstybėse korupcija tebelieka viena rimčiausių socialinių problemų. Apie tai byloja ne vien pastovūs korupcijos skandalai, bet ir įvairių tarptautinių tyrimų, tokių kaip Transparency International Korupcijos suvokimo indeksas (CPI), Pasaulio banko bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko Verslo aplinkos ir veiklos tyrimas (BEEPS), rezultatai. Susirūpinimą dėl neefektyvios šių valstybių antikorupcinės politikos, dar kai šios valstybės buvo tik kandidatėmis, ne kartą oficialiai buvo pareiškusi ir Europos Komisija. Tačiau, kokio pobūdžio antikorupcijos politika turi būti įgyvendinta naujose ES valstybėse, įskaitant ir Lietuvą? Kiek ji turi orientuotis į geriausius pasaulinius pavyzdžius, ir kiek ji turi būti jautri konkrečios valstybės kultūrinėms ir politinėms tradicijoms ir papročiams. Lietuvos patirtis kuriant ir įgyvendinant nacionalinę antikorupcijos strategiją gali būti įdomi ne tik kaip pavyzdys, iliustruojantis pereinamojo laikotarpio teisinius ir institucinius ypatumus, bet ir kaip unikalus bandymas apjungti skirtingus, priklausančius Vakarų (JAV ir Vakarų Europa) ir Rytų (Hong Kongas) tradicijoms, antikorupcijos veiklos modelius. Straipsnyje nagrinėjami kultūriniai ir politiniai minėtų dviejų modelių aspektai, o taip pat problemos, su kuriomis susidūrė Lietuvos antikorupcinės institucijos adaptuojant ir įgyvendinant antikorupcijos strategiją, paremtą šių modelių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antikorupcinė politika; Korupcija; Prevencija.
ENCorruption has been one of the most acute social problems in Lithuania and other EU newcomers. It has been proved not only by a number of scandals but also by various international study results, such as the Transparency International Corruption Perception Index (CPI), a study into the activities and environment of the World Bank and of the European Reconstruction and Development Bank (BEEPS). The European Commission has officially expressed its concern about inefficient anti-corruption policy in these states, while these were still EU candidates. Still, what kind of an anti-corruption policy has to be implemented in new EU member states, including Lithuania? How much does it have to be oriented towards the best world examples and how much does it have to be susceptible towards cultural and political traditions of a concrete state? Lithuania’s experience in creating and implementing the national anti-corruption strategy might be interesting not only as an illustration of legal and institutional peculiarities of the transitional period, but also as a unique attempt to unite different anti-corruption strategy models of Western (The USA and Western Europe) and Eastern (Hong Kong) traditions. The article deals with cultural and political aspects of the two models and with the problems that the Lithuanian anti-corruption institutions have encountered while adopting and implementing based on these models anti-corruption strategy.
