Bogumilas Kulvietis: Panevėžio krašto dvarininkas, kovęsis dėl Lietuvos laisvės

LTSiekdami populiariai ir suprantamai pristatyti Lietuvos praeitį kuo platesniam visuomenės ratui, įvairius laisvės kovų epizodus dažnai siejame su konkrečiomis asmenybėmis. Generolas Silvestras Žukauskas tapo 1918-1920 m. Nepriklausomybės kovų simboliu, pokario rezistencija dažniausiai aptariama minint partizanų Adolfo Ramanausko ar Juozo Lukšos vardus, o Vytautas Landsbergis linksniuojamas kaip 1990 m. atkurto Lietuvos valstybingumo architektas. Neneigiant minėtų asmenybių nuopelnų ir svarbos, verta pažymėti, kad didelė dalis valstybinės ar regioninės reikšmės personalijų neretai lieka nepelnytai užmirštos, nors jų gyvenimai tikrai įdomūs, o ryžtas - ne mažiau atkaklus, nei svarbiausią vietą Lietuvos istorijos naratyve užimančių asmenų. Negana to, žvilgsnis į „ant aukščiausios pakylos“ nesančių ir legendomis neapipintų žmonių, labai prisidėjusių prie valstybės gynybos ir kūrimo, kelius ir klystkelius puikiai atspindi tam tikro laikotarpio specifiką, sudėtingas kultūrines bei socialines takoskyras.Būtent toks yra Bogumilas Kulvietis - Šilų (Raguvos sen., Panevėžio r.) dvaro savininkas, inžinierius, 1919 m. Nepriklausomybės kovų dalyvis, aktyvus Šaulių sąjungos narys, garsios bajorų giminės atstovas. Analizuoti jo biografiją verta ne tik dėl reikšmingo indėlio atkuriant Lietuvos valstybę, bet ir dėl kitų priežasčių. Tarpukario ir nūdienos istoriografijoje dažnai teigiama, kad Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę kūrę bajorai sulenkėjo ir nedalyvavo formuojant modernią Lietuvos valstybę, nepapildė jos kariuomenės gretų. Šio teiginio nepagrįstumą straipsnio autorius atskleidė atskiroje publikacijoje. Dvarininko B. Kulviečio asmenybė - vienas iš daugelio pavyzdžių, įrodančių, kad reikšminga senosios Lietuvos bajorų palikuonių dalis rado savo vietą modernioje Lietuvoje ir darė įtaką valstybės raidai. Straipsnyje siekiama pristatyti netikėtų vingių kupiną B. Kulviečio gyvenimą, akcentuojant šios asmenybės vaidmenį ankstyvajame Nepriklausomybės kovų etape, vejant bolševikus iš Aukštaitijos, ir jo, kaip dvarininko, ištikimybės Lietuvai problematiką. [Iš straipsnio, p. 97]Reikšminiai žodžiai: Bajorija; Bogumilas Kulvietis; Dvarininkas; Lietuvos nepriklausomybės kovos; Panevėžio kraštas; Savanoris; Šaulių sąjunga; Bogumilas Kulvietis; Landowner; Lithuanian independence struggles; Nobility; Panevėžys region; Riflemen Union; Volunteer.

ENThe publication analyzes the personality of the officer Bogumilas Kulvietis, who owned and managed the Šiliai estate (Raguva eldership, Panevėžys district). The goal of the article is to present the landowner’s life full with unexpected twists, emphasizing his contribution to the struggle for the Independence of Lithuania and chasing the Bolsheviks from Aukštaitija, highlighting B. Kulvietis attitude towards the modem state of Lithuania founded on a national basis. We should remember that Bogumilas Kulvietis was the representative of the nobility family who had a deep tradition in the history of the Grand Duchy of Lithuania. In the beginning of 1919 the formation of Volunteer military units started in various places of Lithuania and these units desired to curb the Bolsheviks hosting in Lithuania and to consolidate the Independence of the state. However, these Volunteer military units were missing military officers. The educated engineer and veteran of the First World War B. Kulvietis made a decision to join the Partisan compound organized in Šėta and Pagiriai - the Pagiriai Defense Division. This decision allowed him to prepare for single raids and larger-scale assaults against the robbery Bolsheviks. On the 22nd March, 1919 the assault on the Bolsheviks entrenched in Vadokliai was led by the officer B. Kulvietis and this attack was one of the first examples of Panevėžys district inhabitants resistance to the occupants. Though seven fighters were killed, more soldiers were injured, Bolsheviks suffered heavy losses and ran from Vadokliai. The victory encouraged the local population to join the Lithuanian Army, and units commanders were motivated to organize other attacks and to prepare Ukmergė and Panevėžys liberation operations.Šilai landowner who was well characterized in battles, but due to his social status and the nobility’s cultural identity was unjustifiably suspected of favoring the members of the Polish army who attacked Lithuania. After retiring in reserve the officer tried to revive the economically weakened parental estate and found a factory, but due to financial difficulties, he became involved in counterfeiting money. Despite of this mistake and the painful for landowners the land reform in Lithuania when two thirds of the lands of the Šilai estate were nationalized, B. Kulvietis returned to his fatherland after performing the imprisonment. At his fatherland he took care of the farm and became an active participant in social life of local society. Performing his duties as the Chief of the Šilai Rifle Regiment he undoubtedly contributed to the development of the citizenship of local people and young people preparation for the Partisan war. Through his actions he proved that being the representative of the nobility of the Grand Duchy of Lithuania, influenced by the Polish culture, could successfully work for the benefit of the modern Lithuanian state founded on national grounds. [From the publication]