4-ojo pėstininkų pulko veiksmai Širvintų-Giedraičių mūšyje 1920 m.

LTIstorikas Vytautas Lesčius savo knygoje „Lietuvos kariuomenė Nepriklausomybės kovose 1918-1920“ pastebėjo, kad mūšis nepagrįstai vadinamas Širvintų-Giedraičių vardu. Musninkų apylinkėse vyko ne mažiau intensyvios bei reikšmingos kovos ir 4-ojo pėstininkų pulko nuopelnai Lietuvos gynybai 1920 m. turėtų būti vertinami ne ką mažiau nei 7-ojo ar 2-ojo. Istorikas užpildo nemažai istoriografijos spragų, aptaria svarbiausias mūšių vietas, kritinius momentus ir kovų prie Musninkų reikšmę. Pritardami šioms mintims, vis dėlto turime pastebėti, kad tinkama analizė neatlikta, nes neatsižvelgta j kitos, Vidurine Lietuva vadintos lenkų kariuomenės informaciją, nėra dokumentiškai pagrįsta pulko sudėtis, neatlikta kiekybinė ir kokybinė analizė, taigi nežinomas jėgų santykis, o pateikti duomenys teisingesni tik apibūdinant lietuvių padėtį. Taip pat nėra atskleista, kas ir kur priėmė sprendimus, klydo ar gelbėjo situaciją. Šiuo metu atliekamas mūšių analizės metodika paremtas viso 1920 m. spalio-lapkričio karinių veiksmų dešiniajame Neries krante, 1-osios Lietuvos divizijos atsakomybės rajone tyrimas, kurio dalis ir pateikta šiame straipsnyje. [Iš straipsnio, p. 49]Reikšminiai žodžiai: 4-asis pėstininkų pulkas; Giedraičiai; Lenkijos kariuomenė; Lietuvos kariuomenė; Lietuvos nepriklausomybės kovos; Mūšiai dėl nepriklausomybės; Giedraičių mūšis, 1920 (Battle of Giedraičiai); 4th Infantry Regiment; Battles of independence; Lithuanian army; Lithuanian independence struggles; Polish Army.

ENThe article examines the combat actions carried out in the responsibility bar of the Fourth Infantry Regiment of the Lithuanian Armed Forces at Musninkai in 17-21 days of November, 1920. The main Lithuanian opponent was the Fourth Naugardukas Infantry Regiment of the Middle Lithuanian Army (former the First Lithuanian Belarusian Division). This Fourth Naugardukas Infantry Regiment was one of the best units in the Żeligowski Army. The documentary analysis of military operations by the Lithuanian Armed Forces, the archival sources, memoirs and the history of the Polish Army troops published in 1928-1932, have been used for this research. In the preparation of the article there was made a thorough identification of the battlefield place names on the map and in the area. These sources and methodology made it possible to grasp the intentions of the both sides leaders, to identify more precisely the specific combat units of the battle, to perform a more qualitative analysis of the military action theater. The success of Lithuanians was determined not by the number of defenders (forces were similar), but by a well-utilized area, an internal communication network, an adequate combination of positional defense and maneuver, the interaction of artillery and infantry actions, and a high motivation of soldiers. The active assault made by Polishes did not have in such a case necessary force overbalance, the infantry battalions acted separately, they failed to reach the required necessary force concentration in the assault direction. There was lack of real interaction between the Naugardukas and the Gardinas Infantry Regiments. Both combat groups demonstrated high tactical readiness, so we would agree with the opinion of Vytautas Lesčius to name the battles of October-November, 1920 as the Širvintos-Giedraičiai-Musninkai battle. [From the publication]