Raseinių krašto žydai

LTAntrojo pasaulinio karo metais Raseiniai nukentėjo labiausiai iš visų Lietuvos miestų. Jau pirmosiomis karo dienomis buvo sugriauta arba sudegė daug gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų. Po kelių mėnesių buvo sunaikinti visi Raseinių žydai: vyrai, moterys, vaikai - pusė miesto gyventojų. Karo pabaigoje Raseiniai „ėjo iš rankų į rankas“, dėl to 90 proc. miesto virto griuvėsiais, neliko ir gyventojų. Tik aprūkęs Žemaitis stovėjo senojoje Rinkos aikštėje... 1975 m. pabaigoje buvo įkurtas Raseinių kraštotyros muziejus. Pradėta rinkti krašto istorija - sakinys prie sakinio, pageltęs dokumentas prie dokumento, nuotrauka prie nuotraukos. Paeiliui buvo atidarytos ekspozicijų salės, rengiamos istorinės ir dailės parodos, kaupiamas ir papildomas žinių ir eksponatų fondas. Muziejininkų kantrybės, atidumo ir meilės savo kraštui, gyventojų geranoriškumo ir supratingumo dėka, Raseinių krašto istorijos muziejus siūlo lankytojams įvairią ir informatyvią ekspoziciją. Ši knyga - ilgo ir kruopštaus muziejininkų, istorikų, kraštotyrininkų ir entuziastingo moksleivių, dalyvavusių Švietimo kaitos fondo remiamuose projektuose „Holokausto istorija mūsų žemėje“ ir „Žydų bendruomenių istorija“, darbo rezultatas. [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Žydai; Raseiniai; Holokaustas; Prisiminimai apie žydus; Jews; Raseiniai; The Holocaust; Memories of Jews.