Dieviškumo ir demoniškumo sampyna Kierkegaardo tikėjimo sampratoje

LTStraipsnyje nagrinėjama danų filosofo Soreno Kierkegaardo, vieno iškiliausių XIX amžiaus mąstytojų, tikėjimo samprata. Ji aptariama vienu specifiniu aspektu: analizuojama dieviškumo ir demoniškumo sampyna individo religiniame gyvenime, kai šis individas stovi absoliučiame santykyje su Absoliutu. Straipsnyje mėginamos atskleisti šios sampynos ištakos ir pobūdis žvelgiant į problemą per Kierkegaardo išskleistos moderniojo individo religinio gyvenimo sampratos prizmę. Plėtojama mintis, kad nors „demo- nizmo“ reiškinys buvo puikiai žinomas jau antikos laikų mąstytojams, jo prigimtis ir pobūdis greičiausiai ženkliai pasikeitė moderniaisiais laikais. Šį pasikeitimą pirmiausiai lėmė vis stiprėjusi krikščioniškosios religijos ir moderniojo mokslo sąveika, pamažu keitusi pačią tikrovės sampratą. Vykstant šiai kaitai smarkiai sumenko ir antropomorfinis ikiprotestantiš- kosios krikščionybės matmuo, o kartu buvo dehumanizuojamas pats religinis tikėjimas. Ši tendencija lėmė tai, kad tikinčiojo santykis su Dievu tapo absoliučiai netikras, nes pats Absoliutas prarado bet kokį žmogiškai suprantamą tikroviškumą ir neliko net Jo tikrumo mato. Tai leidžia teigti, kad nelieka ir jokio kriterijaus, leidžiančio atpažinti autentišką individo ir Dievo santykį, tad prarasdamas savo tikėjimo tikrumą individas potencialiai atsiveria demoniškajam tikėjimo matmeniui. [Iš straipsnio, p. 207]Reikšminiai žodžiai: Absoliutas; Absoliutus individas; Absoliutus santykis; Betarpiškumas; Demoniškumas; Dieviškumas; Egzistencija; Kierkegaardas; Kierkegaardas, Sorenas; Krikščionybė; Nuodėmė; Tikėjimas; Tikėjimo paradoksas; Absolute; Absolute reason; Christianity; Demonicity; Divinity; Existence; Faith; Immediacy; Kierkegaard; Kierkegaardas, Sorenas; Sin; The paradox of faith; The single Individual.

ENThe article aims at investigating the concept of faith in the philosophy of S. Kierkegaard, one of the leading thinkers of XIX century. It focuses on the very specific problem of the interplay between the divine and the demoniac dimensions in the religious life of a single individual standing in the absolute relation with the Abolute. An attempt is made to elucidate the origins and the nature of this interplay within modern Kierkegaardian perspective of treating the phenomenon of religious life. The article argues that though the phenomenon of demonism was known to ancient thinkers its nature has changed considerably in modern times. This change was due to the deep interpenetration between Christian religion and modern science leading to the novel concept of reality itself. Because of this change the antropomorphic dimension of Christian religion has been lost to considerable extent making posible deantropomorphisation of religious faith. This tendency culminates in a situation where the believer comes to be doomed to stand in the relation of absolute uncertainty to God deprived of any humanly conceivable reality and its measure. The conclusion is made that no criterion of true relation with God can exist at all under modern conditions of faith and the believer loses his certainty of faith thus falling prey of its demoniac dimension. [From the publication p. 323-324]