LTStraipsnyje nagrinėjama naratyvioji tapatybės samprata ir diskurso subjektyvumo prielaidos. Tyrimo objektu pasirinkti A.Nykos-Niliūno, S. Nėries, W. Gombrowicz, A. Bobkowski dienoraščiai. Šių tekstų fragmentai lyginami pasirinktomis temomis: „aš” sampratos kaita, rašymo privalumų ir trūkumų analizė, viešumo ir privatumo inversija, kasdienybės refleksija. Remdamasis hermeneutiniu H.-G. Gadamer, P. Ricoeur teksto interpretavimo metodu, straipsnio autorius pagrindžia nuostatą, kad autentiškumo kriterijus dienoraštyje turėtų būti traktuojamas kaip asmeninės tiesos ir istorijos apie save sukūrimas. Dėl šios priežasties dienoraštis imituoja nuoširdumą ir simuliuoja santykį su kitu. Tai viešoji erdvė, skirta autonaratyvo plėtotei, savistabos ir individualios patirties sklaidai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dienoraščiai; Refleksija; Atvirumas; "Aš" tapatybė; Diskursas; Diary; Reflection; Openness; Self-identity; Discourse.
ENIn this article, diary reflections are presented as a form of openness in everyday life. After defining criteria for authenticity, the degree of sincerity in diary reflections is studied and reported. In the realm of everyday understanding, diaries represent the most sincere perspective of the author; they become an area for greatly intensifying personal acquaintance of the author. However, this analysis reveals that diary writing is a simulated link with the other or the changed self, therefore the ‘sincerity’ of diaries as an intimate genre is a theoretical self-knowledge exercise. Diary writing turns out to be a genre imitating frankness and a substitute for genuine relations with others, revealing the theoretical structure and nature of reflection. The article draws from the hermeneutic work of H. G. Gadamer and P. Ricoeur. Empirical examples are gleaned from the diaries of A. Nyka-Niliūnas, Salomėja Nėris, W. Gombrowicz and A. Bobkowski.