Bendroji baltų kalbų leksika: flora

LTAugalų pavadinimų analizė yra heterogeninė, nes, be minėtojo skirstymo, grindžiama keleriopa leksinės diversifikacijos sistema. Pirmiausiai baltų kalbų žodžiai grupuojami pagal temporalinę atribuciją. Tai: 1) senoji indoeuropietiškoji leksika; 2) bendroji baltų ir slavų kalbų leksika; 3) tik baltų kalboms būdinga leksika; 4) tik lietuvių (resp. latvių, prūsų) kalbai (-oms) būdinga leksika. Etninės žodžių priklausomybės identifikacija - kitas itin svarbus leksikos diferencijavimo būdas. Juo remiantis, leksemos skirstomos į dvi grupes. Tai: 1) paveldėtoji leksika (veldiniai) ir 2) skolintinė leksika (skoliniai). Pastaroji dar skirstoma pagal skolinio filiaciją. Tai: 1) skoliniai iš Pabaltijo finų; 2) slavizmai; 3) germanizmai; 4) lituanizmai ar latvizmai; 5) skoliniai iš kitų kalbų. Fundamentaliame veikale "Lietuvių kalbos leksika" Algirdas Sabaliauskas (1990) pateikia atskiras fitonimų grupes, suskirstytas pagal aptartąją lietuvių kalbos žodžių klasifikavimo sistemą. "Baltų kalbų atlase" (toliau BKA) pateikiami visų minėtų leksikos pogrupių reprezentantai, tačiau dėl kai kurių žodžių neaiškios kilmės, jų priskyrimas išvardytiems sisteminiams poklasiams yra itin komplikuotas. Todėl kai kurios leksemos, atlikus detalią jų analizę, šiame veikale priskiriamos kitam poklasiui, nei buvo įprasta daryti iki šiol. [Iš straipsnio, p. 190]Reikšminiai žodžiai: Augalų nomenklatūra; Baltų kalbų atlasas; Etimologija; Fitonimas; Lingvistinis fitonimų nagrinėjimas; Paveldėtoji baltų ir slavų leksika; Paveldėtoji baltų leksika; Paveldėtoji indoeuropiečių leksika; Paveldėtoji leksika; Prokalbė; Atlas of the Baltic languages; Ethymology; Flora nomenclature; Inherited lexis; Linguistic study of phytonym; Old Baltic and Slavic lexis; Old Baltic lexis; Old Indo-European lexis; Parent language; Phytonym.

ENThe analysis of the plant names is heterogenic because apart from the above-mentioned classification, it is based on a diverse system of lexical diversification. First of all the words of the Baltic languages are grouped according to a temporal attribution. This is: 1) the old Indo-European lexis; 2) the general lexis of the Baltic and Slavic languages; 3) the lexis characteristic exceptionally of the Baltic languages; 4) the lexis characteristic only of the Lithuanian (resp. Latvian, Prussian) language (-es). The identification of ethnic dependence of words is another especially important way of differentiation of the lexis. On its basis lexemes are divided into two groups. They are as follows: 1) the inherited lexis (inheritances) and 2) the borrowed lexis (loanwords). The latter group is further divided according to the filiation of the loanword. This is: 1) loanwords from the Baltic Finns; 2) Slavisms; 3) Germanisms; 4) Lithuanianisms or Latvianisms; 5) loanwords from other languages. In his fundamental work "Lietuvių kalbos leksika" (The Lexis of the Lithuanian Language) Algirdas Sabaliauskas (1990) presents separate groups of phytonyms divided according to the discussed system of classifying words of the Lithuanian language. "Baltų kalbų atlasas" (Atlas of the Baltic Languages; BKA) presents representatives of all the mentioned subgroups of the lexis, however, due to the unknown origin of some words their attribution to the listed systematic subclasses is highly complicated. Therefore, some of the lexemes, having carried out their detailed analysis, are attributed to a different subclass in this work, contrary to what was common to do in the past. [Extract, p. 369]