Ar Sørenas Kierkegaardas buvo volicionistas?

LTDvidešimtojo amžiaus pabaigoje žinomas filosofas Alasdairas Maclntyre’as išprovokavo audringą Soreno Kierkegaardo kūrybos tyrinėtojų diskusiją apie valios vaidmenį moralės ir religijos klausimuose. Maclntyreas teigia, kad Kierkegaardas yra iracionalistas ir jo etika grindžiama tik iracionalaus veikėjo jokių kriterijų neturinčiais apsisprendimais, o garsusis Kierkegaardo tikėjimo „šuolis“ turi aklo nerūpestingumo ir beveik neatsakingumo religiniame gyvenime protegavimo konotacijų. L. Pojmanas, S. C. Evansas, D. Wisdo, J. M. Ferreira, N. Lillegardas ir kiti žinomi tyrėjai stojo ginti Kierkegaardo požiūrio į laisvę, laisvą valią, apsisprendimą, tikėjimą nuo „nepagrįstų kaltinimų“ iracionalizmu. Koks vaidmuo skirtas Kierkegaardo moralės ir religijos filosofijoje žmogaus valiai? Ar gali Kierkegaardo požiūris išvengti dažnai metamų egzistencialistams kaltinimų dėl religinio apsisprendimo iracionalumo ir iš to sekančio etinio neatsakingumo?. [Iš straipsnio, p. 97]Reikšminiai žodžiai: Apsisprendimas; Asmenybė; Charakteris; Kierkegaardas; Kierkegaardas, Sorenas; Laisvė; Tikėjimas; Valia; Volicija; Voliuntarizmas; Character; Faith; Freedom; Kierkegaard; Kierkegaard, Soren; Personality; Self-determination; Valia; Volition; Voluntarism; Will.

ENThe last decade of the twentieth century was marked by interesting discussions about the Kierkegaardian understanding of human action and the related concepts of choice and will, freedom and faith that was provoked by Alasdair MacIntyres' statement that Kierkegaard was an irrationalist who founded ethics on nothing more than the criterionless choice of the agent whose “leap” of faith tended to carry connotations of blind abandon, almost of irresponsibility. Many authors (Louis Pojman, Stephen C. Evans, David Wisdo, famie M. Ferreira, and Norman Lillegard) combat in various ways this understanding of Kierkegaard s point of view on freedom, choice and will. Has Kierkegaard a theoretical concept of the role of human will in the acquisition of faith that allow him to avoid the charge often brought against existentialism that it makes choices arbitrarily reversible and void of dispositional depth?. [From the publication p. 136]