Sørenas Kierkegaardas ir neklasikinio mąstymo erdvės

LTNaujo tūkstantmečio pradžioje, išryškėjus radikalioms postmoder- niosios sąmonės slinktims, artėjant Vakarų ir Rytų tautų mąstymo principams, kinta klasikinės Vakarų filosofijos nuostatos ir tradicinis akademinis filosofavimo stilius, kuriame vis labiau įsivyrauja „poetinio“ mąstymo principai. Pamatinius dabartinio postmoderniojo mąstymo bruožus nulėmė Arthure Schopenhauerio, Søreno Kierkegaardo ir Friedricho Nietzsches, Henri Bergsono ir gausių jų sekėjų veikaluose išsirutuliojusios filosofinės problematikos ontologiškėjimo ir estetinimo tendencijos, kurios ilgai pohegelinėje filosofijoje buvo pagrindinės racionalistinės klasikinės Vakarų mąstymo tradicijos nuošalėje. Šiandien šie mąstytojai Vakarų filosofinės minties istorijoje yra vieni svarbiausių dabar viešpataujančio „neklasikinio“ mąstymo stiliaus, kuriame klasikinės akademinės filosofijos žargoną išstūmė individualių kontekstinių ir situacinių kategorijų kalba, kūrėjai. [Iš teksto, p. 7]Reikšminiai žodžiai: Egzistencializmas; Gyvenimas; Kierkegaardas; Kierkegaardas, Sorenas; Klasikinė filosofija; Neklasikinė filosofija; Nietzsche, Friedrichas; Postmoderni filosofija; Schopenhaueris, Arthuras; Valia; Classical Philosophy; Existentialism; Kierkegaard; Kierkegaard, Soren; Life; Nietzsche, Friedrich; Non-classical philosophy; Nonclassical Philosophy; Postmodernist philosophy; Schopenhauer, Arthur; Will.