Tarptautinis teisinis subjektiškumas: ar laikas įvardinti daugianacionalinių korporacijų pareigas?

LTNuo pat atsiradimo tarptautinio teisinio subjektiškumo sąvoka buvo plėtojama kaip priemonė valstybės elgesiui kontroliuoti. Ja siekta stiprinti abstraktaus vieneto statusą kaip atsvarą to meto sampratai, kad tarptautinių santykių subjektas yra valdovas. 1949 m. Tarptautinis Teisingumo Teismas modifikavo šią sampratą susiejęs ją su asmens galėjimu turėti teises ir pareigas, taip atverdamas galimybes tarptautinės teisės subjektais laikyti ir kitus veikėjus, įskaitant fizinius ir juridinius asmenis, nors teisė spręsti dėl šių asmenų teisių ir pareigų nustatymo, jų turinio išliko valstybėms. Straipsnyje įrodinėjama, kad šiuo metu būtina užtikrinti, jog juridiniai asmenys (ypač daugianacionalinės korporacijos) turėtų ne tik teises, bet ir pareigas pagal tarptautinę teisę, nes esamas reglamentavimas neadekvatus jų įtakai, o tai sąlygoja esamos teisinės santvarkos stabilumo trūkumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tarptautinis teisinis subjektiškumas; Juridinis asmuo kaip tarptautinės teisės subjektas; Fizinis asmuo kaip tarptautinės teisės subjektas; International personality; International personality of legal entities; International personality of an individual.

ENEver since its conception, the notion of international legal personality was developed as a measure to regulate the conduct of states. It first sought to strengthen the status of a state in order to counterbalance the status of a ruler, who was then understood to be the primary actor on the international stage. By the 19th century the state was accepted as an exclusive subject of international law. In 1949 the International Court of Justice modified the understanding of international personality by linking it with the capacity of an entity to possess rights and duties. This way the Court opened the possibilities to extend the notion of international legal personality by encompassing also other actors, including individuals and legal entities, even though the scope of their rights and duties remained the matter to be defined by the states. It is argued in this Article that apart from providing rights to legal entities (in particular transnational corporations) international law should also define their duties, because the current legal framework does not adequately reflect their economic influence on international stage. This results in lack of stability of the current legal system. [From the publication]