Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija įtvirtintos individualių teisių apsaugos sistemos ypatumai ir jos taikymo ribos

LTEuropos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos taikymas nacionalinėje praktikoje vis dar kelia klausimų. Atsižvelgiant į tai, straipsnyje aptariami esminiai pagrindinių teisių apsaugos Europos Sąjungoje ypatumai ir raidos etapai, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojama praktika nubrėžiamos aiškios Chartijos taikymo ribos skirtingų subjektų atžvilgiu. Kartu, aptariant Chartijos nuostatų tiesioginio veikimo sąlygas, atkreipiamas dėmesys į skirtingą konkrečių Chartijos nuostatų praktinę reikšmę, kaip pavyzdį pateikiant nepakankamą Chartijos apsaugą siekiant užtikrinti vartotojų teises. Galiausiai analizuojamas Chartijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos santykis, kuris, neišsprendus Europos Sąjungos prisijungimo prie minėtos konvencijos klausimo, vis dar išlieka aktualus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija; Pagrindinių teisių apsauga Europos Sąjungoje; Chartijos taikymo sritis; Nepakankamas Chartijos indėlis užtikrinant vartotojų apsaugą; EŽTK santykis; Charter of Fundamental Rights; Protection of fundamental rights in European Union; Field of application of the Charter; Insufficient contribution to consumer protection; Charter and ECHR.

ENApplying the Charter of Fundamental Rights of the European Union at national level still raises a number of questions. The Article highlights the main development stages and essential features of fundamental rights protection in the European Union. Together, referring to the case law of the Court of Justice of the European Union, the clear boundaries for the application of the Charter provisions to different addressees (i.e. EU institutions, Member States and individuals) are drawn. In particular, the Article focuses on the Charter’s effect on individuals. After pointing out the conditions, necessary for the horizontal direct effect of the Charter provisions, the author draws attention to the different practical effect of its provisions, as only the rights and freedoms, which are sufficiently precise, could create obligations for individuals. This Article raises the problem that the added value of the Charter to consumer law is insufficient, as its Article 38, concerning consumer protection, does not meet the conditions for direct effect and could not be invoked by consumers against businesses. That seems to impede the achievement of high level consumer protection, especially having in mind that the direct applicability of directives’ adopted in consumer protection field is rather limited. Finally, the relationship of the Charter to the European Convention of Human Rights is analysed, which still remains relevant, because the question of the European Union’s accession to the Convention is so far unsolved. [From the publication]