Lūkesčiai dėl globos senatvėje: socialinės paslaugos ir jų organizacinės formos

LTŠioje mokslo studijoje analizuojami 50–65 metų amžiaus Lietuvos gyventojų lūkesčiai dėl globos paslaugų senatvėje ir šių lūkesčių implikacijos paslaugų organizacinių formų plėtrai. Gyventojų lūkesčių dėl globos paslaugų senatvėje vertinimui autoriai pasitelkė lūkesčių teoriją ir vartotojo teoriją. Remiantis 2015 m. pab. – 2016 m. pr. atlikto vyresnio amžiaus gyventojų reprezentatyvios anketinės apklausos rezultatais, mokslo studijoje nagrinėjamas gyventojų informuotumas apie pagyvenusių asmenų globos galimybes ir pasitikėjimas įvairiais paslaugų teikėjais, gyventojų preferencijos globos paslaugų senatvėje formai, nuostatos dėl socialinės globos paslaugų finansavimo, neformalios globos plėtros galimybės, būsimų globos paslaugų gavėjų pageidaujamos paslaugų teikėjų demografinės ir socialinės charakteristikos bei gyventojų požiūris į šiuolaikinių technologijų taikymą globos paslaugų sektoriuje. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad labiausia pageidaujama tarp vyresnio amžiaus gyventojų globos forma yra neformali, t. y. artimųjų teikiama globa namuose, arba formalios pagalbos namuose paslaugos. Atsižvelgiant į tai, mokslo studijoje pristatomi galimi pagalbos namuose paslaugų teikimo organizaciniai (užimtumo) modeliai. [Anotacija knygoje]Reikšminiai žodžiai: Formali ir neformali pagalba; 50- 65 m amžiaus grupė; Lūkečių empiriniai tyrimai; Formal and informal services; 50-65 year elderly care; Expectations' empirical research.

ENThe aim of the study is to reveal the possible development prospects for the social care sector in Lithuania based on the expectations of older people regarding the services of this sector when they get old. This study, unlike the previously mentioned studies, contains a very targeted and systematic analysis of the expectations of the population aged 50-65 with regard to social care services in old age, elaborating on the main parameters of these services (types of services, organisational peculiarities, financing, service providers, etc.). The age group was also chosen purposefully, taking into account that people under 65 are often regarded with no emphasis on old age, e.g. as older adults (Gučas, 1990), whereas those over 65 are often identified as being in old age, with increased risks for care services. Thus, we can say that the expectations of respondents in age group 50-65 are indicative of service users / their expectations to prevail in the service market after 10-25 years. As expectations shape certain behaviours (Bowling et al., 2012), they can be one of the indicators for predicting what services people will expect in the future. Therefore, the findings of the study on the expectations of the Lithuanian population regarding care services in old age allow for a discussion on the compliance of eldercare development scenarios with actual needs. One more novelty and advantage of this research study is that the results of the study allow us to design how the expectations of the population for specific services can be fulfilled by the caresector labour market and what should be the specific features of organising employment in this market. For example, looking at the different organisational forms of service provision in the light of their response to expectations or what changes should be made taking into account the expectations of the population for services?. [From the publication]