Vizualumas ir psichopatologija: kaip kinas keičia mūsų suvokimą?

LTStraipsnyje aptariamas vizualumo studijų ir vaizdo antropologijos indėlis į vaizdo prigimties, raiškos ir galios suvokimą. Autorė pažymi, kad intensyvaus vaizdų vartojimo amžiuje stiprėja vizualumo įtaka visuomenės sociokultūriniam gyvenimui ir psichoemocinėms būsenoms. Atskleidžiant vizualumo ir terapinio diskurso prieštaringumą, diskutuojama apie kinematografines išraiškos priemones ne tik dokumentuoti ir vizualizuoti psichopatologijos atvejus, bet ir pasitelkiant savitą kino kalbą iš arti pažvelgti į personažų, turinčių psichinių sutrikimų ar išgyvenančių sudėtingas emocines būsenas, gyvenimą. Taip atveriant naujas visuomeninio suvokimo ir pažinimo perspektyvas. [Iš straipsnio, p. 71-72]Reikšminiai žodžiai: Kinas; Kolektyvinė psichologija; Psichopatologija; Suvokimas; Terapinis diskursas; Vaizdo antropologija; Visuomeninis požiūris; Visuomeninis požiūris ir suvokimas; Vizualumas; Cinema; Collective psychology; Perception; Psychopathology; Public attitude; Public attitude and perception; Therapeutic discourse; Visual anthropology; Visuality.

ENThis article discusses the contributions of visual studies and the anthropology of images to the deeper comprehension of the nature, various expression possibilities and powers of images. The author points out that in the age of intensive use of images visuality makes a bigger impact on so- cio-cultural life and psycho-emotional states of society. Revealing the controversies of visual and therapeutic discourses, she discusses about the cinematic possibilities not only to document different symptoms of mental disorders and visualyze mentally ill persons, but also about opportunity through a unique cinematic language to look closer at the life of characters who have a mental disorder or are going through a difficult emotional state. In such a way films open up new perspectives of public’s perception about health and illness, normality and madness. [From the publication p. 293]