Laisvės kelio ratas: Lietuva - Himalajai

LTStraipsnyje gvildenamas fotografo, keliautojo, menininko, visuomenės veikėjo Pauliaus Normanto kūrybinis palikimas, jo kultūrinė antropologinė reikšmė lietuvių kultūrai. Aptariamas jo egzistencinio pobūdžio laisvės suvokimas, laisvės pojūčio bei laisvos veiklos kultivavimo aplinkybės Kaune, kurios ir paskatino leistis į klajones po Sovietų Sąjungą, o vėliau - pasukti į Rytus, į Tibetą ir kitas šalis. Apsigyvenęs Vengrijoje savo kūryba ir veikla stengėsi suartinti lietuvių ir vengrų tautas, tačiau labiausiai siekė prie Lietuvos priartinti Rytus, jų kultūrinius ir dvasinius lobius. Iškeliamas ir aptariamas paradoksalus dvilypis Normanto kūrybinės savimonės ir jo darbų pobūdis - juo toliau j Rytus, juo arčiau Žemaitijos. Keliaujama ne perimant egzotišką kultūrinę atributiką, o stengiantis išplėsti lietuvybės civilizacinį akiratį ir stiprinant lietuvybės kūrybines galias. Daroma išvada, kad šis dvilypumas įgauna vis didesnę reikšmę Lietuvai kultūros antropologijos požiūriu. Aptariant fotografijų ypatumus, iškeliamas dvasinis meditacinis autoriaus meninio santykio su fotografuojamais dalykais pobūdis, meilės ir atjautos kupinas fotografo žvilgsnis, ypač ryškus vaikų atvaizduose. Straipsniu stengiamasi atkreipti jaunesnių kultūros antropologijos ar kitokių kultūros srities tyrėjų dėmesį į meninės, kultūrinės ir visuomeninės Pauliaus veiklos visumą, iškeliant pastarosios reikšmę tam mūsų kultūros ir visuomenės raidos tarpsniui, kuris siejamas su išsivadavimu iš sovietinės okupacijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dvasinis kelias; Klajonė; Laisvė; Lietuvybė; Sovietinė okupacija; Rytai; Tibetas; Freedom; Lithuanity; Orient; Spiritual path; Soviet occupation; Tibet; Wandering.

ENThe article deals with the creative legacy of famous photographer, traveler, artist, public figure Paulius Normantas and its cultural anthropological significance for Lithuanian culture. It discusses his existential perception of freedom, the sense of freedom and the circumstances of cultivation of freedom in Kaunas that have led him to remote destinations in the Soviet Union and later - in the East, Tibet and other countries. Having settled in Hungary, through his work and activities he tried to bring the nations of Lithuania and Hungary closer together but most of all he sought to bring the East and its cultural and spiritual treasures to Lithuania. The article reveals the paradoxical duality of Normantas’ creative self-consciousness and his works - further to the East, closer to Samogitia. His traveling is not taking over the exotic cultural attributes, but - trying to expand Lithuanian civilization and strengthen the creative powers of Lithuanity. It is concluded that this duality is gaining increasing importance from the point of view of Lithuanian cultural anthropology. While discussing the peculiarities of photography, it is disclosed a spiritual-meditation artistic relationship between the author and the photographed subject, and a photographic gaze - full of love and compassion, especially visible in the images of children. The article attempts to draw attention of the younger cultural anthropologists or other cultural researchers to the totality of Paulius’ artistic, cultural and social activities, highlighting its significance for the phase of our cultural and societal development that is associated with liberation from the Soviet occupation. [From the publication]