Estetinė laisvė ir socialinės ribos postmodernistiniame kontekste

LTStraipsnyje "Estetinė laisvė ir socialinės raidos ribos postmoderistiniame kontekste" analizuojama meno socialinės atsakomybės problema. Svarstomas socialinių meno ribų klausimas postmodernizmo kontekste. Reprezentuojantys postmodernizmą literatūros kūriniai, parodos bei performansai pasirinkti kaip šio filosofinio tyrimo objektai. Autorė atskleidžia patį postmodernizmo fenomeną ir ypač meno pasipriešinimą bet kokios rūšies apriorizmui. Pasitelkiant Heideggerio meno tiesos koncepciją, pripažįstama meno teisė į psichologinę - egzistencinę laisvę, kaip nevaržomą kūrybinės savirealizacijos išsklaidą. Sutinkama su netiesiogine meno atsakomybe: menas socialinę prasmę įgauna būdamas atsakingas pats sau, gelmiškai motyvuodamas save kaip tokį. Pripažįstant, jog menas ne vien deskripciškai atveria, bet ir formuoja adresatą, svarbu, kad tas menas nebūtų pernelyg imitaciškai priimimamas, - tuomet jis praturtins savimonę.Reikšminiai žodžiai: Postmodernybė; Laisvė; Menas; Postmodernity; Freedom; Arts; Aestetics.

ENThe article "Art and Values: Aesthetic Freedom and Social consequences within the Postmodernist Context" analyses the issue of art’s social responsibility. An attempt is made to consider the limits of social individual art freedom, to clarify whether it is not a socially committing experience. Postmodernism and its artistic expressions in exhibitions, performances and literature have been selected as objects of philosophical research. The author reveals the very phenomenon of postmodernism, and especially art’s resistance to any sort of apriority. Artistic individual and social dimensions are distinguished – the article maintains the position, which believes in art’s ability to acquire the right of a discourse type of openness. Thus, it is important not to accept it too imitatively.