Interneto prieigos paslaugų teikėjo teisė reikalauti vartotojui suteiktų nuolaidų sutarties nutraukimo anksčiau termino atveju

LTInterneto prieigos paslaugų rinkoje yra paplitusi praktika vartotojams siūlyti iki 30 proc. nuolaidas, kurias paslaugų gavėjai turėtų grąžinti nutraukę sutartį anksčiau termino. Atsižvelgiant į tai, kad nuolaidų pasiūlymai trunka ilgą laiką, konkurencija vyksta ne standartinėmis, bet nuolaidos kainomis, darbe yra tikrinama prielaida, ar paslaugų teikėjai nesinaudoja šiuo mechanizmu kaip priemone pririšti vartotojus. Ginčus nagrinėjančių institucijų priimami sprendimai nėra nuoseklūs. Praktikoje šios nuolaidos kvalifikuojamos kaip netesybos, sąlyginė prievolė ar nuostoliai. Darbe argumentuojama, kodėl vartotojui neturėtų kilti sutartinė atsakomybė dėl netesybų mokėjimo pasinaudojus CK 6.721 straipsnyje numatyta teise nutraukti sutartį. Taip pat kodėl gautos nuolaidos nepatenka į CK 6.721 straipsnyje numatytų atlygintinų išlaidų apimtį. Siekiant įvertinti, ar suteikiamos nuolaidos nėra kitais žodžiais pavadintos netesybos, ginčus nagrinėjančios institucijos turėtų analizuoti tikruosius paslaugų teikėjo kaštus vykdant sutartį, nuolaidos pasiūlymų trukmę, klientų, kurie naudojasi paslaugomis už standartinę ir už nuolaidos kainą, santykį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vartojimo sutartis; Nuolaidos požymiai; Paslėptos netesybos; Sutartis dėl interneto prieigos; Consumer contract; Discount attributes; Hidden penalties; Access to Internet contract.

ENIn the market for Internet access services, it is a common practice to offer discounts of up to 30%, which consumers must repay in case of early termination of the contract. It was noticed that discount offers last for a long time and providers compete not at the standard price of the services but rather at the discount prices. The paper examines whether service providers are not using this mechanism as a mean of tying consumers. Judgements of various dispute resolution authorities are inconsistent. These discounts are qualified as penalties, conditional obligation or damages in the case law. The paper argues why the consumer should not incur contractual penalty by exercising one’s right to terminate the contract under Article 6.721 of the Civil Code of the Republic of Lithuania, and furthermore, why the discounts do not fall within the scope of reasonable expenses provided in the Article 6.721 of the Civil Code of the Republic of Lithuania. In order to distinguish a discount from a penalty, a dispute resolution authority should analyse the service provider’s actual costs of performing the contract, the duration of the discount offer, and the proportion of customers using the services at the standard and discount prices. [From the publication]