LTMokslo istorijos tyrėjus ypač domina, kokią reikšmę mokslas ir jo institucijos, mokslininkai ir jų veikla turi savam kraštui, jo visuomenei ar šios elitui. Šiandien turime naują galimybę pabandyti paieškoti atsakymo į iškeltą klausimą vartydami Juozapo Jurgio Hilzeno kelionės dienoraštį. Jo autorius, vieno iš turtingiausių Abiejų Tautų Respublikos (ATR) didikų atžala, t. y. elito atstovas, XVIII amžiaus viduryje keliauja į Paryžių, svarbiausią to meto moderniojo mokslo centrą, ir čia praleidžia vienuolika mėnesių (nuo 1753 m. liepos iki 1754 m. birželio mėn.). Keliautojui buvo vos septyniolika metų, o jo kelionės dienoraštis – tai ne mokslininko Gelehrtereise1, bet stropiai prižiūrimo jaunuolio, be to, dar ir nelabai linkusio į mokslą, kas dieną užrašyta, kartais ir visai trumpa, ataskaita sau, auklėtojui ir galbūt tėvams. Todėl pabandysime platesniam skaitytojų ratui kiek praskleisti Apšvietos amžiuje klestėjusio Paryžiaus mokslinio gyvenimo uždangą, pro kurią tuomet nelengvai galėjo prasiskverbti tiek jaunojo keliautojo, tiek ir bet kurio kito ne mokslo pasaulio atstovo akis, be to, šiandien galime tai vertinti iš perspektyvos – kitaip tariant, pasitelkę mokslinę literatūrą ir kitus šaltinius, papildančius ir paaiškinančius šio dienoraščio puslapiuose pateiktą medžiagą. [Iš straipsnio, p. 60]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Vakarų Europa; Akademinės kelionės; Kelionių dienoraštis; Egodokumentai; Aukštasis mokslas; Kolegija; Western Europe; Academic travels; Journal of the travels; Ego-documents; Higher education; College.
ENWhat was so fascinating about mid-eighteenth century Paris for a seventeen year old youngster to stay for eleven months in that metropolis while on his Grand Tour? The diary of Joseph George Hylzen (1736–1786), son of one of the richest magnates from the Lithuanian-Polish Commonwealth, is a fascinating window that provides some answers. Hylzen was accompanied by his Jesuit tutor Karol Wyrwicz, and perhaps was jotting down his daily activities for him and his parents benefit, but, nevertheless, they are also a good indication of what was so exciting about Paris. Amid all the visits and activities one stands out. For somebody not interested in science, Hylzen was assiduously attending the experimental physics lectures of Abbé Nollet. He had developed spectacular demonstrations, performed with equipment that he himself had designed and built. His lectures attracted huge crowds, but often he lectured to smaller audiences, such as the royal family at Versailles, or foreign aristocrats such as Hylzen. Altogether, he attended almost sixty lectures, covering the entire range of the then known physics. [From the publication]