Gegrėnai. Bažnyčios architektūra

LT1744 m. pastatyta medinė Gegrėnų bažnyčia buvo įkurta privačiose bajorų Venslauskų valdose, jų funduota ir išlaikoma. Ji gyvavo kaip Žemaičių Kalvarijos filija ir buvo skirta netankiai apgyventų Gegrėnų apylinkių gyventojų reikmėms. 1825 m. bažnyčia buvo rekonstruota: ąžuoliniai susmegę pamatai pakeisti mūriniais, atnaujinti supuvę sienojai ir prakiuręs stogas, nugriautas vidurinis bokštelis, grindys išklotos plytomis. Bažnyčia priklauso archajiškiausiam sakralinės architektūros tipui, kuris nuo XV a. plito daugelyje LDK regionų: nedidelė, stačiakampio plano su trisiene apside ir zakristija dešinėje pusėje, dengta dvišlaičiu stogu, pagrindinis fasadas užbaigtas trikampiu frontonu. Gegrėnų fasadų kompozicija labai lakoniška, ji yra tipinis Žemaičių provincinių maldos namų pavyzdys. Interjeras taip pat labai saikingas: erdvė salinė, tiesios lubos dengtos lentomis, svarbiausi vidaus akcentai – trys altoriai.Reikšminiai žodžiai: Seda; Bažnyčios; Gegrėnai; Church.

ENThe Gegrėnai Church built in 1744 was founded in a private estate of the noblemen Venslauskai, was funded and maintained by them. It existed as a branch of Žemaičių Kalvarijos and was intended for the needs of scarcely populated Gegrėnai environs. In 1825 the Church was reconstructed: the fallen in oak foundations were replaced with brick ones, the rotten beams and the leaking roof were renewed, the middle tower was pulled down, and the floor was tiled. The Church belongs to the most archaic type sacral architecture, which spread in many regions of the Grand Duchy of Lithuania in the 15th century: a small quadrangular three-walled apse and the sacristy on the right side covered with a gable roof, the main façade ends in a triangular pediment. The composition of Gegrėnai facades is very laconic; it is a typical example of provincial houses of worship of the Samogitians. The interior is also moderate: a spacious hall, the straight ceiling covered with boards, three altars are the main accent of the interior.