Biomedicinos mokslų studentų patiriamo psichosocialinio streso ypatumai ir sąsajos su miego kokybe

LTTikslas – įvertinti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto biomedicinos mokslų studentų patiriamo psichosocialinio streso dažnumą, priežastis, sukeltus padarinius, įveikos būdus ir nustatyti jo daromą įtaką miego kokybei. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tikslinę tyrimo populiaciją sudarė 20,42 ± 2,01 metų biomedicinos mokslų studentai (n = 326), kurie buvo tirti taikant anoniminės apklausos metodą. Streso požymiams vertinti panaudota Reederio psichosocialinio streso vertinimo skalė. Studentų miego kokybė buvo vertinama pagal Pitsburgo miego kokybės indekso (PMKI) klausimyną. Tyrimo rezultatai. Psichosocialinį stresą patiria 98,5 proc. Vilniaus universiteto biomedicinos mokslų studijų programų studentų, iš kurių 60,4 proc. respondentų stresą patiria dažnai ir labai dažnai. Trečdalis visų tirtų studentų (33,4 proc.) kasdien susiduria su aukšto lygio psichosocialiniu stresu. Studentės moterys stresą patiria gerokai dažniau (65,8 proc.) nei vyrai (38,1 proc.) (p <0,001). Pagal Reederio skalę patiriamo psichosocialinio streso vidurkis (14,90 ± 3,42 balo) yra mažesnis blogos miego kokybės (PMKI ≤5) studentų grupėje, palyginti su patiriamo psichosocialinio streso vidurkiu (17,52 ± 3,6 balo) geros miego kokybės studentų grupėje (p <0,001). Išvados. Esminė studentų psichosocialinį stresą lemianti priežastis yra akademinis stresas, kurio padariniai susiję su studentų psichoemocinės būklės labilumu. Miego sutrikimus prognozuojanti bloga miego kokybė būdinga pusei tirtų biomedicinos mokslų studijų programų studentų. 9,8–34,4 proc. studentų taiko sveikatai nepalankius streso įveikos būdus, tokius kaip dažnas valgymas (34,4 proc.), cigarečių rūkymas (14,1 proc.), vaistų (13,8 proc.) ir alkoholio (9,8 proc.) vartojimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Miego kokybė; Psichikos sveikata; Psichosocialinis stresas; Studentai; Mental health; Psychosocial stress; Sleep quality; Students.

ENObjective. To evaluate the frequency of psychosocial stress experienced by the students of biomedical sciences of the Faculty of Medicine of Vilnius University in Lithuania. To identify the causes of distress, the consequences, coping methods and the impact on sleep quality of biomedical students. Methods and material. The target study population consisted of biomedical students aged 20.42 ± 2.01 years (n = 326) who were studied using an anonymous questionaire survey method. The Reeder Psychosocial Stress Rating Scale was used to assess signs of distress. Students ’sleep quality was assessed using the Pittsburgh Sleep Quality Index (PMKI) questionnaire. Results. 98.5 % of Vilnius University biomedical science students experience psychosocial stress, of which 65.8 % experience stress frequently. One third of all students surveyed (33.4 %) experience high levels of distress on a daily basis. Female students experience stress significantly more often (65.8 %) than men (38.1 %) (p <0.001). According to the Reeder scale, the mean psychosocial stress experienced (14.90 ± 3.42) is lower in the group of students with poor sleep quality (PMKI ≤ 5) compared to the mean psychosocial stress experienced (17.52 ± 3.60) in the group of students with good sleep quality (p <0.001). Conclusion. The main cause of students ‚psychosocial stress is academic stress. The effects of distress are related to the lability of students ’psychoemotional state. Poor sleep quality, which predicts sleep disorders, is characteristic of half of the biomedical students. 9.8–34.4 % of students use unhealthy forms of coping with stress, such as frequent eating (34.4 %), cigarette smoking (14.1 %), medication (13.8 %), and alcohol use (9.8 %). [From the publication]